Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Pramonė     Žemės ūkis      Transportas     Prekyba      Trumpai  










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




PREKYBA

Lietuvos ir užsienio ekonominiai ryšiai 


Atkūrus Nepriklausomybę, dėl Vakarų šalių investicijų ir nestabilios Rusijos rinkos ekonominiai ryšiai su Europos Sąjungos šalimis kasmet stiprėjo, o su Nepriklausomų Valstybių Sandrauga - silpnėjo (3 pav.). Visos užsienio prekybos vertė kiekvienais metais didėjo, išskyrus nuosmukio laikotarpį dėl 1999 m. Rusijoje įvykusios ekonominės krizės (1 pav.). Didžiausi prekybos partneriai pagal apyvarlos dalį kasmet šiek tiek keičiasi. Lietuvos užsienio prekybos balansas neigiamas - įmportas trečdaliu lenkia eksportą. Šis skirtumas kol kas padengiamas gaunamomis užsienio investicijomis ir ekonomikai neigiamo poveikio nedaro. 

Vienas iš didžiausių Lietuvos narystės Europos Sąjungoje laimėjimų - užsienio prekybos liberalizavimas, dėl kurio smarkiai išaugo šalies užsienio prekyba. Stiprėja eksporto ryšiai su "senosiomis" ir "naujosiomis" Europos Sąjungos narėmis. Dėl taikomų muitų ir nestabilios politinės padėties Lietuvos įmonių eksportas į NVS šalis auga daug lėčiau.

Daugiausia eksportuojama mineralinių produktų, tekstilės gaminių ir transporto priemonių. Pastarosios reeksportuojamos, nes Lietuvoje jų negaminama. Didžiausią importo dalį sudaro mineraliniai produktai, mašinos bei buities technika ir transporto priemonės (4pav.).



Lietuvos ūkio modernizavimą ir augimą labai skatina tiesioginės užsienio investicijos. Daugiausia investuojama į perdirbimo pramonę, finansų, prekyoos ir ryšių teikimo paslaugų įmones. Net trečdalis investicijų - iš Danijos ir Švedijos. Pradėtos steigti laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kuriomis mėginama pritraukti dar daugiau investicijų (5 pav.).


Šalies infrastruktūrai ir gamybai plėtoti iš užsienio bankų imama paskolų. Dėl to kiekvienam Lietuvs gyventojui jau tenka apie 2300 Lt užsienio skolos.
__________________________________________________________________________
Lietuvos vidaus prekyba

Vidaus prekybai tenka 45% Lietuvos prekybos apyvartos. Jos apimtys irgi kasmet didėja. Sparčiai auga maitinimo įstaigų ir transporto priemon ių prekybos apyvarta. Tai lemia gyvenimo lygio kilimas, ncdarbo mažėjimas, įsigalinti prekyba išsimokėtinai.

Apie du trečdalius vidaus prekybos apyvartos tenka mažmeninei prekybai, kurios didžiausią dalį kontroliuoja keli prekybos tinklai. Parduotuvių išsidėstymą dažnai lemia artumas kuo didesniam pirkėjų skaičiui. Palankiose vietose neretai isikuria kelių konkuruojančių įmonių prekybos centrai. Pastaraisiais metais pastebima nauja tendencija: didžiosios prekybos įmonės vis labiau plečia savo veiklą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse. Dėl to gana dažnai žlunga vietos smulkiųjų verslininkų prekybos verslas.

Didžiuosiuose miestuose statomi prekybos centrai, kuriuose po vienu stogu ne tik prekiaujama maisto ar buities prekėmis, bet veikia ir maitinimo, pramogų įstaigos, specializuotos parduotuvės (6 pav.). Tokia paslaugų atmosfera skatina daugiau pirkti, pritraukia pirkėjų ir iš tolimesnių vietovių.
_________________________________________________________________________
Klaipėdos LEZ

Ši 205 ha ploto zona įsteigta strategiškai patogioje vietoje - netoli Klaipėdos uosto, geležinkelio ir greitkelio. Ją valdo laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, kuri savo klientams sudaro verslą skatinančias sąlygas: įrengia infrastruktūrą, taiko mokesčių lengvatas. Šioje zonoje nereikia mokėti mokesčių už nekilnojamąjį turtą, naudojimąsi keliais ir už užsienio investuotojų akcijas. Planuojama, kad, vien įrengus dviejų KlaIpėdos LEZ gatvių infrastruktūrą, būtų pritraukta apie 240 mln. litų užsienio investicijų ir sukurta šimtai darbo vietų. Pasaulyje veikia daugiau kaip 600 įvairių tipų specialių ekonominių zonų, kuriose dirba apie 10 mln. darbuotojų.
_________________________________________________________________________
"VP Market" - Baltijos šalių prekybos lyderis

Didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo operatorė yra "VP Market". Trijose Baltijos valstybėse jai priklauso per 300 prekybos centrų. Pastaruoju metu "VP Market" savo veiklą plečia pietryčių Europoje. 2005 metais šio prekybos tinklo apyvarta siekė 5,2 mlrd. litų.

Prekybos pokyčiai įstojus į Europos Sąjungą 

ELTA: šiais metais Lietuvos "Hansabankas" buvo sparčiausiai pagal veiklos apimtis augantis verslo padalinys "Hansabank" grupėje. Įtakos turi tai, kad, Baltijos šalims įstojus į Europos Sąjungą, padidėjo regiono įmonių bei vartotojų pasitikėjimas, Baltijos šalių ekonomikos augimas.

Automobilių gabenimo bendrovės "Kapratas" direktorius: buvo prognozuota 2004 m. pervežti apie 16 tūkst. automobilių, tačiau rezultatai viršijo visus planus. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, neliko dalies sienų, todėl vairuotojams nereikia pasienyje laukti eilėse ir gaišti brangaus laiko.


Vilniaus Kalvarijų turgaus prekiautoja medumi: įstojus į Europos Sąjungą, prekyba sumažėjo, nes į turgų privežama daug pigesnio medaus iš Lenkijos, Ispanijos, Italijos. O mano medui išvežti į Europos Sąjungos šalis keliami aukšti reikalavimai.

________________________________________________________________
Telekomunikacijų plėtra

Šiandieninės telekomunikacijos pasauli daro mažą. Interneto galimybės leidžia jo vartotojui bet kur ir bet kada gauti internete esančią informaciją, siųsti elektroninius laiškus, bendrauti nuotolinėse vaizdo konferencijose, apsipirkti, tvarkyli verslo reikalus ir kt. Daugėja paslaugų sektoriaus darbuotojų, kurie internetu įsidarbina, internete atlieka darbą ir gauna atlyginimą nė karto gyvenime nesusitikdami nei su darbdaviais, nei su klientais. Vis daugiau veiklos sričių (darbas, kelionių ir laisvalaikio planavimas) dėl patogumo tvarkomos internetu ir tampa priklausomos nuo šio ryšio patikimumo.

Lietuvoje internetu kol kas naudojasi tik ketvirtadalis gyventojų, tačiau šalies vyriausybė skatina interneto prieigas kurti mokymo įstaigose ir kaimo vietovėse. Mobiliojo ryšio vartotojų skaičius Lietuvoje auga sparčiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse (2005 m.). Pagal mobiliojo ryšio telefonų naudojimą Lietuva atsilieka tik nuo Liuksemburgo.

Ryšių paslaugos pokyčiai

"Oftel" - institucija, kontroliuojanti telekomunikacijas Jungtinėje Karalystėje, leido "British Telecom" sumažinti nuostolingų viešųjų telefonų automatų skaičių šalyje. Paaiškėjo, kad dėl mobiliųjų telefonų eksploatuoti senuosius aparatus nuostolinga.

Naujoji kompanija "Meridea" sukurė daugiakanalę elektroninės bankininkystės ir finansinių sprendimų programinę įrangą. Ji yra unikali ir leis kompanijoms teikti bankininkystės bei kitas finansines paslaugas skirtingais ryšio kanalais: internetu, fiksuotojo telefono linija, per mobiliąsias telekomunikacijas, kabelinės televizijos kanalus bei interaktyvią sistemą, valdomą balsu.

Tarptautinės GSM asociacijos duomenimis, perduodamų SMS žinučių skaičius per mėnesį siekia 13 milijardų. Dar prieš dvejus metus šis skaičius sudarė tik 1 miijardą žinučių per mėnesį, o jau iki šių metų pabaigos, pasak "Reuters" analitikų, visame pasaulyje kas mėnesį bus išsiunčiama 25 milijardai SM Sžinučių.

Telekomunikacijų bendrovė Kauno Laisvės alėjoje pristatė 3G technologiją - čia pradeda veikti antroji Lietuvoje 3G mobiliojo ryšio zona. 3G ryšys leidžia matyti pašnekovą telefono ekrane, žiūrėti televizijos transliacijas mobiliajame telefone, atsisiųsti į telefoną vaizdo klipų, matyti stebėjimo kamerų perduodamą vaizdą.

Japonų bendrovė sukurė internetu valdomą naminių gyvūnų šėkryklą, kuri jiems pasiūlo vandens ir ėdalo, o keturkojų šeimininkams - dar ir galimybę per WWW vaizdo kamerą matyti, ką jie veikia vieni palikti namuose.

"Skype'" - 2004 m. įdiegtas internetinio telefono tinklas bei programinė įranga nemokamai skambinti bei perduoti vaizdą visose pasaulio šalyse esantiems "Skype" vartotojams. Jau šiuo metu jų yra per 100 milijonų!
_________________________________________________________________________

Lietuvos prekybos keliai – nuo Lenkijos iki Indijos

 Teodora Rašimaitė, „Savaitė“ 2011 birželio 13 d. 


Visų pirma nesame vien pigiausią produkciją importuojanti šalis. 2011-aisiais Lietuvos eksportas pasiekė visų laikų rekordą ir pakilo į neregėtas aukštumas – lietuviai užsienio rinkose pardavė prekių už 54,3 mlrd. litų, t. y. 33,2 proc. daugiau nei 2009 m. Kur kas mažiau produkcijos įsivežėme, ir nors ekonomistai vertina šį disbalansą kaip neigiamą reiškinį bei vadina užsienio prekybos deficitu, tai verčia mus didžiuotis.

Trąšos – po visą pasaulį 
Nepriklausomybės laikotarpiu suklestėjo lietuviškų trąšų gamyba ir, žinoma, eksportas – lietuviškos PET trąšos užima nemažą dalį rinkos Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, neseniai didžiausia lietuviškų trąšų pirkėja tapo Indija. Pavyzdžiui, Kėdainių įmonė „Lifosa“ trąšas parduoda 30 šalių, o Lietuvoje jų pardavimas sudaro tik apie 1,4 proc. bendros apyvartos.

Nors su „Ikea“ ženklu, tačiau daugelis šalių gyventojų perka lietuviškus baldus. 14,1 proc. lietuviškų baldų nuperka Švedija. Lietuviška baldų pramonė beveik nepajuto nuosmukio ir sunkiausiais laikais "tempė“ visą eksportą. 

Lietuvoje veikia vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“. Pernai ši įmonė dyzelino ir benzino užsienyje pardavė 49,4 proc. daugiau nei užpernai.

Mūsų tekstilės pramonė sėkmingai konkuruoja su kinais, kalbama, esą Vakarų verslininkai yra linkę vertinti tai, kad lietuviai dirba kokybiškiau ir lanksčiau, be to, Lietuva yra arčiau. Mūsų šalies tekstilės pramonė randa vis daugiau pirkėjų ne tik Europoje, bet ir Rytuose bei Afrikos valstybėse. Šiai pramonės šakai tai leido padidinti eksportą 22,8 proc. Praėjusiais metais buvo eksportuota 90 proc. Lietuvoje pagamintų tekstilės gaminių.

Pirmauja Vokietija
Per praėjusius metus labiausiai didėjo eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis – jis buvo 52,9 proc. didesnis nei užpernai. Eksportas į Europos Sąjungos (ES) šalis išaugo 26,6 proc. 
Daugiausia prekių Lietuva išveža į Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Jungtinę Karalystę ir Rusiją. 

Sėkmingiausiai prekiaujame su Vokietija – prekyba su šia šalimi sudaro 88 proc. mūsų eksporto. Pagrindinės eksporto prekės – plastikas, PET ruošiniai, baldai, trąšos, laivai, mėsos gaminiai, pienas. Vokietija yra didžiausia lietuviškų mašinų ir įrenginių pirkėja (12,5 proc.). Be to, Lietuva – pagrindinė Vokietijos prekybos PET gaminiais partnerė. Lietuva į didžiausių tiekėjų šešetuką yra įrašyta ir pagal baldų bei dviračių pardavimą. Pernai Vokietijoje ypač paklausūs tapo lietuviški svetainės ir miegamojo baldai – jų eksportas išaugo trečdaliu. Dviračių eksportas šoko 60 proc. 
Į Indiją Lietuva eksportuoja ne tik trąšas, bet ir pieno produktus. Su Indija sėkmingiausiai bendradarbiauja „Rokiškio sūris“, tačiau eksportuoja ar rinkų dairosi ir kitos įmonės.

Daugiausia lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportuojame į Rusiją. Ten lietuviškos daržovės ir pieno gaminiai, ypač sūris, turi milžinišką paklausą. Beje, ji nemažėja.

Įsivežame ir maistą

Į Lietuvą daugiausia įvežama degalų (dyzelino, suskystintų dujų), mineralinių produktų, mechaninių įrenginių, elektros įrangos, chemijos produktų. 

Didžiausia importo partnere išliko Rusija (32,6 proc. viso importo). 10 proc. rinkos pernai užėmė Vokietija (kaip jau minėta, ji yra svarbi ir eksporto partnerė). Daugiau kaip pusę importo prekių sudaro ES šalių produktai.

Tačiau yra ir tendencijų, kurios mums garbės nedaro. Nors ekonominiu požiūriu visiškai suprantama, kad įmonės ieško pigesnės produkcijos, vis dėlto, atsižvelgiant į tradicijas, atrodo keista, jog į Lietuvą įvežama didžioji dalis kiaulienos. 2010 m. duomenimis, kiaulienos į Lietuvą įvežė 60 įmonių. 40 iš jų yra mėsą perdirbančios įmonės, įvežusios 94 proc. visos kiaulienos.

Pagal 2010-ųjų sausio mėnesio duomenis, 29 proc. kiaulienos į Lietuvą buvo įvežta iš Vokietijos, 25 proc. – iš Lenkijos, 17 proc. – iš Belgijos, 13 proc. – iš Danijos, 10 proc. – iš Olandijos ir 6 proc. – iš kitų šalių. Iš Lenkijos kiaulieną veža 43 mėsos vežėjai. Į Lietuvą įvežama beveik trečdalis mūsų suvalgomos paukštienos, beveik pusė – iš Lenkijos, kur tebetaikomas lengvatinis PVM tarifas. Tai mūsų mitybos įpročiams ir paukštininkystei gresia rimtais nemalonumais.

Į mūsų šalį iš ES narių, daugiausia iš Latvijos, įvežama vis daugiau žaliavinio pieno

Nors turime savo farmacijos pramonę, didžiąją dalį vaistų taip pat įsivežame. Pavyzdžiui, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Lenkijoje vietinės gamybos vaistai sudaro nuo 30 iki 70 proc. rinkos. Lietuvoje farmacijos pramonės vaidmuo – nepalyginamai menkesnis: medikamentų importas daugiau kaip 13 kartų viršija mūsų šalies vaistų gamintojų produkcijos eksportą.

Daugiausia įsivežame įvairių vaisių ir riešutų, uogų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, įvairių maisto produktų kūdikiams, kavos ir arbatos ekstraktų, padažų.

Iš ES šalių daugiausia įvežama vaisių, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, mėsos, daržovių, pieno. 

Didelę dalį importo iš trečiųjų šalių sudaro žuvys, vaisiai ir riešutai, tabakas ir cigaretės, aliejus, daržovės, cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus. Pernai daugiausia maisto produktų buvo įvežta iš Lenkijos.

Didžiausia rinka ES – apskritai didžiausia pasaulio prekiautoja, kurios importas ir eksportas sudaro 20 proc. pasaulio importo ir eksporto. ES svarbiausia eksporto (taip pat ir importo) partnerė – JAV. Sąjunga daugiausia eksportuoja mašinų ir automobilių pramonės produkcijos (48 proc.), kitų pramonės gaminių (27 proc.), chemijos produktų (15 proc.). Išvežama apie 5 proc. maisto produktų. ES taip pat daugiausia importuoja mašinų ir automobilių pramonės gaminių (38 proc.) bei kitų pramonės gaminių (28 proc.). Importo struktūroje trečią vietą užima energetikos ištekliai ir žaliavos. Maisto importas yra panašios apimties kaip ir eksportas.



Литва