Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Pramonė     Žemės ūkis      Transportas     Prekyba      Trumpai   










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




TRANSPORTAS


Lietuva turi gerai išplėtotą transporto sistemą, siejančią visų rūšių transportą. Kelių tinklo tankiu bei kokybe ją lenkia nedaugelis ekonomiškai labai stiprių valstybių. Per musų šalį nuo seno ėjo svarbūs prekybos keliai tarp Rusijos ir vakarų Europos valstybių. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, dar labiau išaugo susisiekimo reikšmė. Pastaraisiais metais šalies transporto sektoriuje sukuriama BVP dalis didėjo ir dabar sudaro apie 10%. Šią paslaugą teikia 6% visų Lietuvojė dirbančių žmonių.

_________________________________________________________________________
Automobilių transportas 

Lietuvoje daugiausia krovinių ir keleivių vežama automobilių keliais(3 pav.). Jų mūsų šalyje yra kelių rūšių (2 pav.). Lietuva - geografinis Europos centras. Tai patvirtina ir čia susikertančios tarptautinės reikšmės transporto magistralės (1 pav.) - greitkeliai "Via Baltica'" (šiaurė-pietūs) ir Klaipėda-Vilnius-Kijevas (vakarai- rytai).

Daugiausia krovinių per metus šalyje pervežama automobilių transportu. Juo iš Lietuvos dažniausiai iškeliauja žemės ūkio ir maisto pramonės produkcija. Iš Europos Sąjungos šalių daugiausia krovinių pas mus atvežama irgi automobiliais. Lietuvos viešuoju transportu per metus pervežama keliasdešimt kartų daugiau keleivių nei kitomis transporto rūšimis. Daugiausia veža miestų autobusai ir troleibusai. Pastaruoju metu plečiasi reguliarus susisiekimas autobusais tarp Lietuvos ir Europos miestų. Lietuvos keleivių ir krovinių vežėjų paslaugos aukštos kokybės. Dabar jas teikia daugiau kaip 5000 vežėjų, kuriems priklauso apie 13 tūkst. transporto priemonių. Krovinių vežėjai įvairių rūšių prekes gabena maždaug į 50 valstybių. 

Sparčiai augantis lengvųjų automobilių skaičius ir didėjantys krovininių automobilių srautai keliuose bei miestų gatvėse kelia daug problemų. Tai transporto spūstys, didelė oro tarša, autoavarijų gausėjimas. Šiuo metu siekiama to išvengti tiesiant aplinkkelius ir statant viadukus. Didžiuosiuose miestuose opia problema tapo automobiliams skirtų stovėjimo aikštelių trūkumas.

Automobilių transporto problemoms mažinti tiesiami aplinkkeliai, statomi viadukai, daugiau dėmesio skiriama eismo srautams reguliuoti.










_________________________________________________________________________
Tiltas į Kuršių neriją

"Tilto statybos per marias idėjos pajūryje keliamos jau seniai. Vyriausybę su prašymais svarstyti galimybę statyti tokį tiltą ne kartą atakavo nestabiliu susisiekimu nepatenkinti Kuršių nerijos gyventojai. Užtikrinto susisiekimo nebuvimas, be kita ko, apsunkintų mūsų šalies specialiųjų tarnybų veiksmus, jei netoli Nidos esančiame Rusijos naftos gręžinyje D-6 ivyktų avarija. Pastačius tokį tiltą, padidėtų transporto priemonių ir žmonių srautai, kurie gali turėti neigiamą poveikį aplinkai."

Apribojimai sunkiasvoriam transportui

"Sunkiasvorių krovininių automobilių vairuotojai už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją nuo šiol mokės 10 kartų daugiau negu anksčiau. Taip nutarė Neringos miesto taryba. Taip siekiama apriboti sunkvežimių transporto srautą. Tokių dažniausiai tranzitu neriją kertančių automobilių pastaraisiais metais labai padaugėjo, o kurorto keliai jiems nepritaikyti. Priimti tokį sprendimą Neringos miesto tarybą paskatino Vyriausybės nutarimas panaikinti mokesčius už kėlimąsi keltais per Kuršių marias."

                                                                                                                                 Iš pranešimų spaudoje, 2004 m.
_________________________________________________________________________
Lietuvos vartai į pasaulį Klaipėdos jūrų uostas - didelė šalies transporto sankirta, kurioje jungiasi jūrų, sausumos keliai ir geležinkelis. 
Per uostą gabenami kroviniai iš kai kurių rytų 
Europos šalių į Vakarų valstybes ir atvirkščiai. Jis gali priimti laivus, kurių grimzlė iki 13,5 m. Per metus galima perkrauti iki 30 mln. t krovinių, o dabar perkraunama maždaug 20 mln. t. Didžiausią dalį sudaro nafta ir jos produktai, trąšos, maisto produktai, mediena. Lietuvoje įregistruota per 200 laivų. Didesnę jų dalį sudaro žvejybiniai ir krovininiai. Tarp jų yra keli tanklaiviai, kuriais gabenama nafta ir jos produktai. Klaipėdoje įsikūrusios keleivių vežimo bendrovės į Švėdiją, Daniją ir Vokietiją rengia reguliarius keltų reisus.  Jais vyksta ne tik žmonės, bet gabenami ir automobiliai. Kasmet keltais naudojasi vis daugiau keleivių. 


_________________________________________________________________
Vidaus vandenų transportas 

Lietuvoje vidaus vandenų transportas nėra gerai išplėtotas, nes keleiviams ir kroviniams gabenti tinka vos kelios didesniųjų upių atkarpos bei Kuršių marios. Vidaus vandenų keliai Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas-KlaIpėda (278 km) ir Kaunas-Nida priskirti prie Jungtinių Tautų vidaus vandenų kelių maršrutų. Tikimasi, kad ateityje jais plaukios modernūs keleiviniai upių laivai.

Didžiausią vidaus vandenų transporto teikiamų paslaugų dalį sudaro keleivių bei krovinių kėlimas keltais į Kuršių neriją. Šios transporto rūšies paslaugomis dažniausiai naudojasi poilsiautojai.

Susisiekimas Nemunu ateityje turėtų tapti intensyvesnis, nes, gavus lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, numatoma įrengti daugiau prieplaukų upių laivams.



________________________________________________________________
Vamzdynai

Lietuvoje vamzdynų transportas naudojamas apsirūpinti kuro ištekliais. Naftotiekio, nutiesto iš Vakarų Sibiro į vidurio Europą, atšaka nuvesta į Mažeikius. Naftotiekis taip pat jungia Mažeikius ir Būtingės terminalą, per kurį Lietuva gali apsirūpinti tanklaiviais atgabenama nafta. Dujotiekiu iš Rusijos mus pasiekia ir gamtinės dujos, kurios vamzdynais tiekiamos šalies miestams. Dujotiekiai nuvesti į visų apskričių centrus, išskyrus Tauragę. Vamzdynais Lietuvą pasiekiančių gamtos turtų kiekis sudaro ketvirtadalį visų transportuojamų krovinių.

_________________________________________________________________________
Susisiekimas geležinkeliais

1862 m. atidarytas traukinių eismas iš Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Virbalį. Nuo tada iki šių dienų įvyko daug permainų. Plieniniai keliai dabar jungia visus didžiuosius šalies miestus, tačiau elektrifikuotų geležinkelių nedaug. Geležinkelių transportas pagal pervežimus užima antrąją vietą (3 pav.). Tarp krovinių vyrauja nafta ir jos produktai (11 pav.). Kurį laiką po Nepriklausomybės atgavimo mažėjęs traukiniais vežamų krovinių kiekis dėl pagerėjusios infrastruktūros dabar pastebimai auga (12 pav.). Per metus Lietuvos geležinkeliais pervežama keli milijonai keleivių, tačiau, gerokai išaugus automobilių skaičiui, keleivių mažėja.

Europinio standarto (1435 mm pločio) geležinkelio vėžių šalyje yra tik 22 km, tačiau Lietuva turi ilgiausią (67 km) Europoje siaurąjį (750 mm pločio) geležinkelį. Ilgą laiką ketintas išmontuoti lietuviškas "siaurukas" paskelbtas technikos paminklu.

Mūsų šalį kerta dvi Europos geležinkelio transporto magistralės (1 pav.). Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministrų susitarimu nuspręsta įgyvendinti projektą "Rail Baltica". Iki 2016 m. visose trijose šalyse bus suk urtos europinio standarto geležinkelio linijos. Jomis nuo Talino iki Varšuvos bus galima važiuoti vidutiniu 160 km/val. greičiu.

"Rail Baltica"

Susisiekimui pagerinti jau prieš dešimt metų Baltijos šalių atstovai nutarė įgyvendinti projektą "Rail Baltica". Ivykdyti ši sumanymą kainuotų apie 4 mlrd. eurų. Projektui pritarta 1996 m., tačiau dėl lėšų trūkumo šalys jo nepradėjo. Baltijos šalims ir Lenkijai tapus Europos Sąjungos narėmis, atsirado reali galimybė gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Europos standartus atitinkančiu geležinkeliu kelionė nuo Talino iki Berlyno (per Rygą, Kauną ir Varšuvą) užtruktų tik 10 valandų! Dabar atliekama išsami projekto analizė: per kiek laiko geležinkelis atsipirktų , svarstoma, ar tiesti naują - europinio pločio (11,7 cm siauresnę) bėgių liniją, ar modernizuoti senąją. Visą geležinkelio liniją numatoma nutiesti ne anksčiau kaip po 10 metų.







_________________________________________________________________
Oro transportas

Nors mūsų šalis ir plotu, ir gyventojų skaičiumi maža, oro transporto mastais atitinka daugelio Europos šalių lygį. Oro uostuose kas valandą leidžiasi arba kyla vienas reguliarių skrydžių lėktuvas, o virš Lietuvos praskrenda septyni.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra didžiausias Baltijos šalyse. Kauno ir Palangos oro uostai aptarnauja mažiau keleivių, tačiau plėtros mastais nenusileidžia. Skrydžius į musų šali vykdo Lietuvos ir Europos oro skrydžių bendrovės. Reguliariai skraidinama beveik į dvidešimt Europos valstybių (14 pav.). 


Atsiradus pigių skrydžių bendrovių, sparčiai daugėja naujų maršrutų.
Nemažą dalį skrydžių sudaro didžiųjų turizmo agentūrų užsakomieji reisai. Iš įvairių Lietuvos oro uostų turistai skraidinami į Turkiją, Egiptą, Tunisą, Graikiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir kitas šalis. Be skrydžių į užsienio miestus, vyksta reguliarus susisiekimas tarp Vilniaus, Kauno ir Palangos.



Литва