Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Pramonė     Žemės ūkis      Transportas     Prekyba      Trumpai   










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




PRAMONĖ

LIETUVOS PRAMONE


Pramonės reikšmė ir ypatumai

Pramonės sektorius Lietuvoje yra antrasis pagal reikšmė šalies ekonomikoje. Jame sukuriama maždaug 30% BVP ir dirba apie ketvirtadali visų darbuotojų. Įsitvirtinus rinkos ekonomikai, šalies įmonės ėmė ryžtingai mažinti gamybos sąnaudas, tad pramonė pradėjo sparčiai augti. Gerėjanti produkcijos kokybė ir didėjantis eksportas turtina šalį, o augantis vartojimas didina vidaus rinkos poreikius ir dar labiau prisideda prie šalies ekonomikos kilimo. Pastarąjį dešimtmetį darbo vietų skaičius pramonės įmonėse mažai padidėjo, sukuriama pridėtinė vertė padvigubėjo.


Mūsų šalyje iki šiol vyrauja pramonė, kuriai reikia neaukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai tekstilės ir siuvimo, odos, maisto ir gėrimų, celiuliozės ir popieriaus bei kitos tradicinės pramonės šakos. Įmonėse įdiegta pasaulinius standartus atitinkanti gamybos įranga, naudojamos šiuolaikinės technologijos. Prooukcijos kokybė niekuo nenusileidžia kitų šalių gaminiams ir turi gerą vardą pasaulio rinkoje.

Nuolat modernizuojama chemijos ir naftos produktų gamyba, medienos gaminių ir baldų, mašinų ir metalo gaminių, elcktrinės ir optinės įrangos gamyba. Tai didelio proouktyvumo, perspektyvios pramonės šakos. Pastaruoju metu imta sparčiau plėtoti į mokslinius tyrimus orientuotą pramonę (→ 55 p.).
__________________________________________________________________________
Pramonės šakų apžvalga

Atkūrus lietuvos nepriklausomybę, labai daug pramonės imonių užsidarė arba ilgainiui bankrutavo, tačiau išlikusios pamažu prisitaikė prie naujų rinkos reikalavimų. Daugelio produkcija jau atitinka pasaulio standartus.

Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos yra maisto bei gėrimų ir medienos dirbinių gamyba. Maisto pramonės perspektyvos daugiausia priklauso nuo įmonių gebėjimo prisitaikyti prie Europos Sąjungos reikalavimų. Atskirų maisto produktų gamybos apimtys svyruoja, priklauso nuo paklausos, bet vis daugiau įmonių produkciją eksportuoja į Europos Sąjungos, NVS šalis ir JAV. Mūsų šalyje sėkmingai veikia tokie pieno produktų gamybos milžinai kaip "Rokiškio sūris", "Pieno žvaigždės", didžiosios alaus daryklos "Švyturys-Utenos alus", ,.Kalnapilis-Tauras", mėsos produkcijos gamintojai.

Trečioji pagal svarbą apdirbamosios pramonės šaka - rūbus ir audinius gaminanti lengvojį pramonė. Joje dirba daugiausia pramonės darbuotojų. Apie 85-90% produkcijos eksportuojama. Labai pelningai dirba siuvimo ir trikotažo įmonės "Utenos trikotažas", "Audimas". Dėl išaugusios užsienio gamintojų konkurencijos, ypač Azijos šalių, gamybos apimtys kiek mažėja.

Pastaraisiais metais smarkiai išaugo naftos produktų gamyba. Gerus rodiklius lemia reguliarus naftos tiekimas ir didžiausia šalyje moderni imonė "Mažeikių nafta" (→ 53 p.). Joje per metus perdirbama 8-9 mln. t naftos. 

  

Sparčiai auga chemijos pramonė, ypač mineralinių trąšų ("Achema", "Lifosa"), įpakavimui ir statyboms naudojamų plastikų gamyba. Sėkmingai plėtojama biocheminių preparatų ir vaistų gamyba.

Kelerius metus kyla Lietuvos elektronikos pramonė. Kasmet surenkama vis daugiau kompiuterių, didėja lazerių gamybos apimtys. Modernizavus gamybą ir pradėjus gaminti paklausią produkciją, suaktyvėjo anksčiau smarkiai plėtota mašinų ir įrangos pramonė. Siuo metu didelę paklausą turi auganti šaldytuvų ir dviračių gamyba. Beveik visiškai nutraukta Sovietų Sąjungos laikais plėtota variklių detalių, elektros variklių, žemės ūkio padargų ir įvairių staklių gamyba. Didelę krizę išgyvena daug metų buvusi sėkminga televizorių ir jų kineskopų gamyba.
__________________________________________________________________________
Statybos - Lietuvos ūkio veidrodis

Statybinių medžiagų pramonė Lietuvoje mažiau orientuota į eksportą nei kitos pramonės šakos, todėl jos plėtra nėra sparti. Daugiausia produkcijos pagamina "Akmenės cementas" ir "Dvarčionių keramika". Didžioji jos dalis sunaudojama vietinėse statybose.

Statybose sukuriama didžiausia pramonei tenkančio BVPdalis (5pav.). Statybų apimtys kasmet auga, tačiau paklausa dar viršija pasiūlą. Šiai pramonės šakai reikia daug darbuotojų, kurių pastaraisiais metais dėl emigracijos pastebimai sumažėjo.

Augant šalies ekonomikai ir pagerėjus paskolų teikimo sąlygoms, didėja Lietuvos žmonių galimybės įsigyti nekilnojamojo turto. Dėl šių pokyčių pastaraisiais metais labai išaugo įvairių pastatų paklausa.

Dabar Letuvoje daugiausia statoma naujoviškų negyvenamosios paskirties pastatų (prekybos centrai, administraciniai pastatai). Beveik du penktadaliai visų statybos darbų tenka Vilniaus apskričiai, o sostinė kartais vadinama didžiausia statybų aikštele šalyje. 2005 m. statybininkai įrengė beveik 6000 naujų butų, bet ir šios statybų apimtys netenkina išaugusios paklausos.


Statybų plėtra pradėjo lėlėti, nes daug specialistų išvyksta dirbti į kitas Europos šalis. Dėl keliamų atlyginimų darbuotojams ir išaugusių gamybos sąnaudų pajamos iš statybų irgi ėmė mažėti.
__________________________________________________________________________
Naftos perdirbimo įmonė

"Mažeikių naftos" perdirbimo įmonė pradėjo veikti 1980 m. Tai vienintelė tokia įmonė Baltijos valstybėse ir didžiausia Lietuvoje. Projektinis jos pajėgumas - 5 mln. t naftos per metus. Žaliava į "Mažeikių naftos" perdirbimo įmonę importuojama iš Rusijos. "Ural" telkinio nafta į Lietuvą patenka 720 mm skersmens naftotiekio magistrale per Novopolocką (Gudija) iki Biržų, o iš ten 220 km atšaka pasuka į naftos perdirbimo įmonę. Pradėjus veikti Būtingės terminalui, atsirado alternatyvaus žaliavos tiekimo galimybė. Norint padidinti gamybos efektyvumą ir gauti geresnę produkciją, įmonė nuolat modernizuojama.


Būtingės tenninalas

.,Būtingės nafta" yra "Mažeikių naftos" pada1inys, pradėtas eksploatuoli 1999 m. Terminalą sudaro 91,5 km ilgio naftotiekis, jungiantis naftos perdirbimo įmonę su Būtingės terminalu, siurblinė Mažeikiuose, terminalo įrenginiai, talpyklų parkas Būtingėje bei jūrinis vamzdynas ir plūduras. Būtingės terminalas per metus gali eksportuoti iki 14 mln. t naftos, taip pat importuoti ją. Terminalas turi galimybių aptarnauti iki 150 tūkst. t talpos tanklaivius. Jame 1999-2006m. aptarnauta 400 tanklaivių.



Būtingės terminale taikomos moderniausios technologijos, tarp jų - ir naftos nuotėkio aptikimo sistema. Galimoms avarijoms nepriekaištingai likviduoti Būtingės terminalas turi du laivus. Jie aprūpinti nartos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga.






Aplinkosauga

"Mažeikių nafta" aplinkosaugai skiria ypatingą dėmesį. Remiantis pasaulyje pripažintų firmų atliktais bendrovės gamtosaugos tyrimais įmonės ekologinė būklė vertinama teigiamai, veikla atitinka tarptautinius aplinkosaugos reikalavimus. Naftos perdirbimo įmonėje įdiegta pažangi stebėjimo sistema. Aplinkosaugos specialistai moderniais prietaisais tikrina išmetamų teršalų kiekį ir įmonės teritorijoje, ir už jos ribų. Dėl įdiegtų techninių, ir organizacinių priemonių pastaraisiais metais gerokai sumažėjo vandens bei oro tarša. Išvalytos nuotekos kelis kartus švaresnės, negu nustatyta aplinkosaugos reikalavimuose.
_________________________________________________________________________
Aukštosios technologijos Lietuvos ūkyje

Lietuvai, neturinčiai didelių gamtos turtų, aukštųjų technologijų plėtra yra viena iš strategijų, kuri ateityje gali duoti gerų rezultatų valstybei. Į mokslinius tyrimus orientuota pramonė labai pelninga. Antai farmacijos pramonė duoda iki 50% pelno, o lazerių kūrimo technologijose pridėtinė vertė sudaro net 60-70% produkcijos pardavimo kainos. Darbo užmokesčio vidurkis lazerių technologijų įmonėse yra beveik trigubai didesnis negu šalies pramonėje. Lietuva turi pakankamą mokslinį potencialą naujoms technologijoms plėtoti.

Lietuvoje veikia daugiau kaip dešimt lazerių, kitaip vadinamų šviesos technologijomis, gamybos įmonių. Itin aukštos kokybės lietuviški lazeriai vertinami pasaulyje. Bendras eksportuojamos produkcijos pardavimų tinklas apima per 100 šalių. Didelė lazerių dalis naudojama moksliniams tyrimams užsienio universitetuose, institutuose, kituose mokslo padaliniuose. Tarp jų - Japonijos ir Izraelio branduolinės energetikos tyrimų centruose, pasaulinio garso įmonių laboratorijose. Didžiausia įmonė "Eksma" produkciją eksportuoja į 17 šalių, "Ekspla" užima 50%, o "Šviesos konversija" - net 60% savo rūšies gaminių pasaulio rinkos! 



Koja kojon su pasaulio technologijų lygiu žengia biotechnologijų pramonė. Tokiose įmonėse kaip "Fermentas", SICOR, "Biocentras" gaminami vaistai, hormoniniai preparatai, biologiškai aktyvios medžiagos. Ši produkcija aukštos kokybės, tačiau pigesnė už kitų šalių gaminamą, todėl rinkoje randa nemažai pirkėjų.

Lietuvoje kol kas nėra tokių mokslinių technologijų parkų, kokie veikia ekonomiškai stipriose šalyse. Kai kurių jų požymių turi Vilniaus mokslinis technologijų parkas, jungiantis 32 nedideles įmones su maždaug 250 darbuotojų. Jos dirba įvairiose srityse: telekomunikacijų, programinės įrangos kūrimo, lazerių ir elektroninių prietaisų projektavimo bei konstravimo, verslo paslaugų ir mokymo. Pastaruoju metu sostinėje įgyvendinamas perspektyvus "Saulėtekio slėnio" projektas, kurio tikslas - skatinti mokslo, verslo ir studijų bendradarbiavimą (6 pav.).

"Saulėtekio slėnis" - žinių ekonomikos branduolys

"Saulėtekio slėnis" kuriamas Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto teritorijose. Šiame formuojamame Lietuvos žinių ekonomikos branduolyje (angl. cluster) siekiama sudaryti palankias sąlygas inovacijoms kurti, technologijoms perduoti bei naujoms, sparčiai augančioms novatoriškoms įmonėms atsirasti. Didžiausią dėmesį ketinama skirti informacinėms technologijoms, telekomunikacinėms, lazerinėms bei kitoms aukštųjų technologijų sritims plėtoti. Čia numatoma sutelkti mokslo tiriamuosius institutus, aukštųjų technologijų bendroves bei sparčiai augančias naujas įmones. Šioje teritorijoje veiks verslo inkubatorius, kurio vienas iš svarbiausių tikslų - darbinga atmosfera, sukurianti palankias sąlygas verslui plėtoti. Po 10-15metų čia turėtų veikti apie 150 įmonių, kuriose dirbtų nuo3 iki 5 tūkst. žmonių.
_________________________________________________________________________
Energetikos sektorius ir kuro ištekliai

Lietuvos energetikos sektorius pagal svarbą, darbuotojų skaičių (apie 14% pramonės darbuotojų), bendrą ilgalaikio energetikos įmonių turto vertę (apie 25% viso šalies įmonių turto) ir išlaidas, skiriamas importuojamiems energijos ištekliams įsigyti (21%), yra vienas iš reikšmingiausių šalyje.


Energetika apima glaudžiai susijusias šakas (elektros energetikos, centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančių energijos šaltinių), kurias sudaro visuma įmonių ir įrenginių įvairiems energijos ištekliams išgauti, energijai gaminti, perduoti, skirstyti ir naudoti.

Lietuva nėra turtinga kuro ir energijos atsargų. Energetikai galima panaudoti durpes, negausius naftos išteklius, geoterminį vandenį, upių energiją, medieną, kai kuriuos kitus menkai naudojamus atsinaujinančius šaltinius. Turimi kuro ir energijos ištekliai patenkina tik mažą dalį mūsų šalies poreikių. Lietuvos energetikos pagrindinės importuojamos žaliavos yra nafta, gamtinės dujos, branduolinis kuras, akmens anglys. Dėl ypatingos geografinės padėties, istorinių ir politinių aplinkybių apie 90% energetinių žaliavų Lietuva perka iš Rusijos. Jų importas Lietuvai brangiai kainuoja, bet užtikrina normalų visų ūkio šakų funkcionavimą bei patenkina gyventojų poreikius.

Per metus šalies ūkyje sunaudojamų atskirų kuro rūšių dalis vadinama kuro balansu.
Lietuvos energijos balanse iki 1956 m. vyravo vietiniai ištekliai: malkos, durpės bei jų briketai, įvairios atliekos ir vandens energija. Apie 60% kuro buvo sunaudojama patalpoms šildyti. Dėl didėjančių energijos poreikių sparčiai daugėjo įsivežamos naftos ir jos produktų, o nuo 1963 m., nutiesus dujotiekį į Lietuvą, - ir dujų kiekis. Akmens anglių sunaudojimas kito mažai. Branduolinio kuro dalis 1980- 2005 m. energijos balanse sudarė 34-37%.


Kaip pastaruoju laikotarpiu keitėsi atskirų kuro rūšių sunaudojimas šalyje, matyti iš 1 pav. Vietinių energijos šaltinių naudujimas mažai kito ir dabar sudaro tik nedidelę dalį. Lietuva yra prisiėmusi tarptautinių įsipareigojimų mažiau naudoti iškastinio kuro rūšių ir daugiau įsisavinti atsinaujinančių energijos šaltinių (→ 2.6). Iki 2010 m. elektros energijos gamyba turėtų gerokai padidėti.
_________________________________________________________________________
Elektros gamyba ir naudojimas

Šalyje veikia 2 tipų elektrinės: vandens ir šiluminės.


Šiluminėse elektrinėse pagaminama apie 22% elektros energijos. Daugiausia jos tiekia didžiosios šiluminės elektrinės (2 pav.). Jos gamina ne tik elektros energiją, bet ir tiekia karštą vandenį, kuris vamzdžiais pasiekia gyvenamuosius namus, įmones bei įstaigas.
Galingiausia yra Lietuvos šiluminė elektrinė, kuriai aptarnauti pastatytas energetikų miestas - Elektrenai. Elektros energijai gaminti šioje elektrinėje galima naudoti mazutą, gamtines dujas, kitas kuro rūšis. Uždarius Ignalinos AE, Lietuvos elektrinė taps pagrindine elektros tiekėja šalyje, todėl dabar sparčiai rekonstruojama.


Kol kas panaudojama tik 14% vandens energijos išteklių, todėl jų dalis elektros energijos balanse nedidelė. Hidroelektrinės (HE) per metus tiekia 5% šalyje pagaminamos elektros energijos. Lietuvojė veikia didelių ir mažų hidroelektrinių. Ekonomiškai efektyvesnės ir energetiškai svarbesnės yra didelės HE. Užtvenkus Nemuną, 1959 m. pradėjo veikti Kauno hidroelektrinė. Ji aprūpina elektra pusę miesto.
Apie pusšimtį metų sėkmingai veikianti didelė Kaūno HE yra geras efektyvumo pavyzdys.


Beveik šešis kartus galingesnė yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE). Ji viena pagamina maždaug tiek elektros energijos, kiek visos kitos hidroelektrinės kartu.
________________________________________________________________________
Lietuvos energetikos sistema

Mūsų šalyje elektros perdavimo linijos sujungtos į bendrą Lietuvos energetinę sistemą. Ji leidžia patikimai aprūpinti vartotojus elektros energija, sudaro palankias sąlygas jai pirkti ir parduoti.

Lietuvoje veikiančios elektrinės pagamina gerokai daugiau elektros energijos, nei jos reikia mūsų šalies poreikiams. Dalis pertekliaus eksportuojama į kaimynines valstybes (Latviją, Gudiją, Karaliaučiaus kraštą), kurių energetikos sistemos sujungtos su Lietuvos sistema. Elektros energijos galima būtų eksportuoti dar daugiau, jeigu mūsų šalis turėtų tiesioginį ryši su vakarų Europos energetikos sistemomis. Dėl elektros tilto į Vakarus su Lenkija deramasi jau kone dešimtmetį, tačiau iki šiol lenkus nelabai domino projektas. Jis įtrauktas į prioritetinių transeuropinių tinklų projektų sąrašą. Įgyvendinusi Lietuva įgytų tam tikrą energetinę nepriklausomybę nuo energijos išteklių tiekėjų Rytuose.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Lietuvoje remiasi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais ir mūsų šalies tarptautiniais įsipareigojimais. Lietuva yra parengusi strategiją, pagal kurią:


• siekiama mažinti šalies energetikos sektoriaus priklausomybę nuo kuro ir degalų, pagamintų iš mineralinių ir importuojamų žaliavų;

• skatinti vietinių, atsinaujinančių energijos šaltinių efektyvų naudojimą ir energijos išteklių tiekimo saugumą;

• mažinti išmetamų i atmosferą šiltnamio efektą skatinančių dujų ir teršalų kiekį.




_________________________________________________________________
Vėjo energija 

Daugelyje Europos šalių plačiai naudojama vėjo energija. Šiuolaikinėse jėgainėse vėjo energija keičiama į elektros energiją, kuri naudojama buityje, o perteklius atiduodamas į tinklą. Pirmoji vėjo jėgainė Lietuvoje pradėjo veikti 1991 m. Prienų rajone. Vėliau atsirado dar kelios įvairiose šalies vietose pastatytos jėgainės. Deja, visų jų darbas nebuvo sėkmingas dėl techninių problemų, neefektyvumo, kitų kliūčių. Lietuvoje, įsisavinant vėjo energiją, atlikti šių išteklių vertinimai rodo, kad vėjo energijos panaudojimas galimas ir ekonomiškai pateisinamas. Dabar įvairiose šalies vietose veikia keliolika užsienio valstybėse pagamintų modernių jėgainių. Daugiausia jų pajūryje, tarp Klaipėdos ir Palangos.

Lietuvos gyventojai pritaria vėjo energetikos plėtrai!

2003 m. balandžio mėn. elektroniniu būdu buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo per pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų. Į pagrindinį klausimą "Ar pritariate vėjo energetikos plėtrai?" net 73% respondentų atsakė teigiamai. "Prieš" pasisakė vos 6,6%. Visuomenė dar nepakankamai informuota apie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo galimybes: 20% apklaustųjų atsakė, kad nežino, kas yra vėjo energetika.  

_________________________________________________________________
Vandens energija

Iš Visų atsinaujinančių energijos šaltinių didžiausią ekonominę reikšmę Lietuvoje turi vandens energija.
Nors jos dalis energetinėje sistemoje išlieka maža, bet apskaičiuota, kad, panaudojus visų šalies upių potencinę galią, per metus butų galima pagaminti daugiau nei trečdalį musų valstybei reikalingos energijos. Hidroelektrinių statybai keliami aukšti aplinkosaugos reikalavimai, Svarbi vieta panaudojant vandens energijos išteklius tenka mažosioms hidroelektrinėms (MHE). Nors jų statyba yra palyginti brangi, tačiau jos ekonomiškos ir atsiperka dėl mažos elektros gamybos savikainos. Teigiama, kad investuojantiems į mažųjų HE statybą verslininkams nėra jokios verslo rizikos.




Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE) - vienintelė tokio tipo Baltijos šalyse. Pastatyta prie Kauno marių, Nemuno ir Strėvos santakoje. Tai sudėtingas inžinerinis hidrotechnikos kompleksas, turintis dvi vandens saugyklas - viršutinį ir apatinį baseinus.





Veikimo principas

Elektrinė naudoja kitų elektrinių gaminamą pigią perteklinę elektros energiją ir siurbliais kelia vandenį iš Kauno marių į viršutinį suformuotą baseiną, esanti l00m aukščiau marių vandens lygio, ir taip sukaupia vandens potencinę energiją. Vanduo į saugyklą siurbiamas paprastai naktį, kai elektros energijos poreikis šalyje yra sumažėjęs. Viršutiniam baseinui prisipildžius, elektrinė gali veikti kaip paprasta hidroelektrinė. Tada agregatus suka ir elektros energiją gamina iš viršutinio baseino tekantis vanduo. Visu pajėgumu elektrinė gali veikti daugiau kaip 12 val. ir į energetinės sistemos tinklą tiekti iki 900MW galios energiją.

Aplinkos apsauga

Aplinkosaugai elektrinėje skiriama daug dėmesio. Visais būdais siekiama išsaugoti šiai vietovei būdingą unikalų kraštovaizdį, biologinę ivairovę, sveiką ir švarią aplinką. Stengiamasi kuo patikimiau apsaugoti Kauno marias nuo galimo užteršimo avarijų ar stichinių nelaimių atvejais, atliekama nuolalinė paviršinio (lietaus) vandens, tekančio į Kauno marias, kokybės kontrolė.



________________________________________________________________
Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje 

Saulės energija

Saulės energija ūkiniams tikslams Lietuvoje plačiau dar netaikoma. Šį šaltinį galima panaudoti dvejopai: elektros energijai gaminti fotoelektrinėse arba vandeniui šildyti kolektoriuose. Apskaičiuota, kad, ant visų namų stogų įrengus fotoelektrines, jų galia prilygtų visų Lietuvos elektrinių galiai. Taigi bendras fatoelektros potencialas mūsų šalyje labai didelis.

Lietuvoje yra pakankamas mokslinis ir technologinis fotoeleklros taikymo įdirbis. Kuriamos naujos didelio efektyvumo saulės baterijų gamybos tcchnologijos, tiriamas fotoelektros taikymas, gaminami nedidelio galingumo fotoelektrinių moduliai (4 pav.).

Mūsų šalyje didesnių fotoelektrinių kol kas nėra, tačiau pastaruoju metu auga autonominių fotoelektrinių paklausa. Daugiausia jų įrengta automobilių kelių stebėjimo postuose, magistraliniuose dujotiekiuose ir apsaugos bei signalizacijos sistemose. Autonominių saulės bei vėjo jėgainių įrengta atokiose sodybose, naujai statomose poilsiavietėse, kai kuriose sodų bendrijose.

"Saulės energija" - fotoelektros lyderė Lietuvoje

"Fotoelektrinių modulių gamybos, fotoelektrinių ir kombinuotų saulės bei vėjo jėgainių projektavimo, instaliavimo ir eksploatavimo srityse viena iš lyderių šalyje yra UAB "Saulės energija". Musų įmonė specializuojasi gaminti užsakomuosius fotoelektrinių modulius, o didžiąją produkcijos dalį eksportuoja.

Įmonė gamina demonstracines mokomąsias fotoelektrines aukštosioms ir vidurinėms bendrojo lavinimo mokykloms. Pastarosiose fotoelektriniai moduliai montuojami gerai matomoje vietoje - virš įėjimo į mokyklą ar prie kabinetų langų. Palyginti pigios (komplektas su įrengimu kainuoja l000 - 3000 Lt) tokios fotoelektrinės paprastai maitina avarinio apšvietimo sistemą ar kitą mažos galios imtuvą, tačiau pagrindinė jų funkcija - kasdien mokinių matomas, realiai veikiantis fotoelektros naudojimo pavyzdys". UAB "Saulės energija" direktorius E. Žilinskas
_________________________________________________________________________
Biomasė

Mediena, šiaudai, energetiniai augalai, kitaip - augalinė biomasė, yra vienas iš reikšmingiausių atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvoje ir sudaro svarbią vietinio kuro dalį.

Biomasė yra ekologiškai gana švarus kuras. Labiausiai pritaikoma mediena, kurios dauguma sunaudojama centrinio šilumos tiekimo katilinėse. Lietuvoje kasmet susidaro apie 4 mln. t šiaudų . Kurui galima panaudoti maždaug 0,5 mln. t. Šiuo metu veikia penkios šiaudais kūrenamos katilinės, kurių bendra galia sudaro apie 3,5 MW. Lietuvoje yra bemaž 30tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų žemių ir apie 20 tūkst. ha baigiamų eksploatuoti durpynų, kuriuose būtų galima įveisti greit augančių medžių ir krūmų plantacijas. Biomasės kuro išteklius galima papildyti dalį žemės panaudojant ne maisto kultūroms auginti. Viena iš tokių galimybių yra žemės ūkio kultūrų ir žolės auginimas energetiniams tikslams. Energetinių kultūrų auginimas bei medienos kirtimo atliekų naudojimas kurui padidintų kaimo gyventojų užimtumą .

_________________________________________________________________________
Geoterminė energija

Geotėrminė enėrgija - viena iš atsinaujinančių energijos rūšių. Jos panaudojimas yra labai įvairus: galima tenkinti centralizuotų ir pavienių vartotojų poreikius, suteikti jiems komfortą. 

Žemės energiją galima paversti šiluma arba elektra, rasti būdų pritaikyti šiuos išteklius įvairiose ūkio bei žmonių gyvenimo srityse. Lietuvoje ši energijos rūšis jau įsisavinta privačiame sektoriuje iš negiliai (iki 100 m) slūgsančių vandeningų horizontų, o Klaipėdoje nuo 2001 m. veikia parodomoji geoterminė jėgainė. Joje siurbliais iš 1135 m gylio keliamas 38oC vanduo, kuris, vykstant sudėtingiems termodinaminiams procesams, įkaista iki 70oC ir tiekiamas į miesto šilumos tinklus. Šios jėgainės efektyvumas pakankamai didelis ir ekonomiškai naudingas. Artimiausiu metu Lietuvoje bus kuriami dar keli geoterminiai projektai.



_________________________________________________________________
Biodujos

Organinių medžiagų, tinkamų biologinėms dujoms gauti, ištekliai nuolat kaupiasi ir taikomi žemės ūkio gamyboje. Svarbiausi iš jų - gyvulininkystės atliekos (gyvulių ir paukščių mėšlas) bei maisto perdirbimo imonių organinės atliekos. Tačiau rentabiliai jas perdirbli į biodujas įmanoma tik dideliuose gamybos objektuose.

Šiuo metu šalyje veikia septynios biodujų jėgainės: trys yra Kaune, po vieną Panevėžyje, Utenoje, Rokiškyje ir Lekėčiuose (Šakių raj .). Biodujos gaminamos iš skirtingų žaliavų. Pavyzdžiui, Panevėžyje perdirbamos spirito gamybos atliekos, Utenoje- valymo į renginių nuotekos, Kaune naudojamas nuotekų dumblas, o Lekėčiuose biodujos gaunamos iš kiaulių mėšlo ir skerdienos atliekų. Ekspertų nuomone, šalyje reikėtų turėti ne mažiau kaip 60 tokių jėgainių.

Biodujų jėgainė Noreikiškėse

Investavusi 2,2 mln. litų i Noreikiškių (Kauno raj.) biodujų jėgainę, "Kauno energijos" bendrovė tikisi pigiau gaminti šilumą ir elektros energiją. Jėgainė sumontuola per 3 mėn., o didžioji dalis šiuolaikinių įrenginių yra čekų gamybos. Šilumos ir elektros per metus tikimasi pagaminti maždaug už 2 mln. Lt. Jėgainė turėtų atsipirkti per 3,5-4 metus.

Žaliavą jėgainei tieks "Kauno vandenys", biodujas gaunantys iš nuotekų dumblo. Prieš išleisdama nuotekas į atvirus vandenis, vandenvalos įmonė jas išvalo. Susikaupęs dumblas turi energinių savybių ir pūdomas apie 20 parų. Po nustatyto laiko organinės medžiagos išskiria biodujas, kurių savybes labai nedaug skiriasi nuo amtinių dujų savybių.

Pastačiusi biodujų jėgainę Noreikiškėse, "Kauno energija" nesunaudotą perteklinę elektros energiją per transformatorinę galės nukreipti į Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) elektros tinklus. Valstybė skatina supirkti iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektros energiją. Iš spaudos pranešimų

Biodegalai - alternatyvusis kuras

Lietuvoje per metus sunaudojama apie 0,8 mln. t dyzelinių degalų. Jie gaminami iš atvežamos naftos. Mažinant priklausomybę nuo importo, sprendžiant užimtumo bei aplinkosaugos problemas, dali mineralinių degalų pravartu keisti biodegalais, pagamintais iš Lietuvoje užaugintų rapsų. Nedideli šio kuro kiekiai jau sėkmingai gaminami iš perteklinių grūdų bei kitų žemės ūkio produktų. Biodegalų gamybos technologiniai procesai pakankamai ištirti bei įdiegti daugelyje Europos šalių. Tad reikia skatinti gyventojus rinktis šią kuro rūšį.



Литва