Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Saugomos teritorijos     Augalija ir gyvūnija      Trumpai   










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




SAUGOMOS TERITORIJOS

Raudonoji knyga Tarptautinė raudonoji knyga 

 Siekdama išsaugoti retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga 1963 m. sudarė Raudonąją knygą. Knyga pavadinta raudonąja, nes ši spalva simbolizuoja pavojų.
• Į Raudonąją knygą įtraukti šimtai augalų ir gyvūnų rūšių, kurioms gresia pavojus išnykti.
• Rūšys šioje knygoje suskirstytos į pavojaus kategorijas: rūšys, esančios ant išnykimo ribos, retos rūšys, kurių skaičius smarkiai mažėja.
• Raudonoji knyga tėra rekomenduojamojo pobūdžio. Ji skatina šalių vyriausybes imtis visokeriopų priemonių į ją įtrauktoms rūšims saugoti, pvz., drausti jas medžioti.
• Šiuo metu į Tarptautinę raudonąją knygą įtraukta 226 žinduolių, 181 paukščių, 77 roplių, 35 varliagyvių ir 168 žuvų rūšys.
• Rūšis iš Tarptautinės raudonosios knygos išbraukiama tik praėjus pavojui išnykti. 
__________________________________________________________________________
Lietuvos raudonoji knyga 

Siekdamos išsaugoti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis savo teritorijoje, daugelis šalių sudaro nacionalines Raudonąsias knygas. 1976 m. buvo parengta Lietuvos raudonoji knyga (išspausdinta 1981 m.).
• Gamtos apsaugos komitetas Lietuvos raudonąją knygą reguliariai tikslina ir papildo.
• 2007 m. šioje knygoje buvo 767 augalų, gyvūnų ir grybų rūšys.

Lietuvos saugomos teritorijos

• Jau viduramžiais LDK teritorijoje kunigaikščiai ir didikai skirdavo medžioklės plotus, kuriuose paprastiems gyventojams buvo uždrausta lankytis, baidyti žvėris. Šiuos «uždraustus plotus" galima pavadinti pirmaisiais draustiniais.
• Nuo XIX a. Europos valstybės oficialiai pradėjo steigti saugomos gamtos teritorijas (rezervatus arba draustinius). Lietuvos Respublikoje pirmoji saugoma teritorija - Žūvinto rezervatas - įkurta 1937 m. profesoriaus zoologo Tado Ivanausko pastangomis .
• Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 400 įvairių saugomų teritorijų ir beveik 700 saugomų gamtos objektų.. Visi kartu Jie apima apie 12% šalies ploto. 

Lietuvoje skiriamos konservacinės ir kompleksinės saugomos teritorijos: 

konservacinio prioriteto saugomose teritorijose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Šioms teritorijoms skiriami rezervatai, draustiniai, gamtos paminklai;
kompleksinėse saugomose teritorijose jungiami apsaugos, rekreacijos ir ūkio tikslai. Šioms teritorijoms skiriami nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatas.

__________________________________________________________________________
Pagal paskirtį Lietuvoje skiriami šeši pagrindiniai saugomų teritorijų tipai:

• Rezervatai - griežtai saugomos teritorijos, kuriose draudžiama bet kokia ūkinė veikla ir labai ribojamas turizmas. Unikalios, vertingiausios ir itin pažeidžiamos ekosistemos paskelbiamos gamtiniais rezervatais. 

Biosferos rezervatas - itin vertingas natūralus kraštovaizdis, etaloninis tam tikro biomo pavyzdys. Jis įkuriamas ne tik laukinei gamtai saugoti, bet ir mokslo tikslams - vykdyti biosferos monitoringą. Pasaulio biosferos rezervatų tinklą šiuo metu sudaro daugiau nei pusė tūkstančio rezervatų, Lietuvoje yra tik vienas - Žuvinto biosferos rezervatas.

Draustiniai - nedidelės saugomos teritorijos, kuriose ribojama žmonių ūkinė veikla. Pagal paskirtį skiriama apie dešimt draustinių tipų (geologiniai, hidrografiniai, botaniniai, zoologiniai ir kt.). Kiekviename iš jų saugomas tam tikras gamtos objektas (upė, pelkė, geologinė atodanga, reta reljefo forma, vertingi augalai, gyvūnai) arba visas kraštovaizdis.

Nacionaliniai parkai - palyginti didelės saugomos teritorijos, kuriose smarkiai ribojama žmonių ūkinė veikla, tačiau skatinamas turizmas. Gražiausi ir vertingiausi mūsų šalies kraštovaizdžiai paskelbti nacionaliniais parkais.

Regioniniai parkai - gražūs ir palyginti mažai pakeisti skirtingų Lietuvos regionų gamtiniai kraštovaizdžiai, kuriuose iš dalies ribojama ūkinė veikla.

Gamtos paminklai - saugomi vertingiausi gamtos objektai (pvz., medžiai, akmenys, versmės).
_________________________________________________________________________
Lietuvos rezervatai: 

Lietuvoje yra 5 rezervatai: 

Žuvinto 
Jis užima Žuvinto ežerą ir dalį jį supančios pelkės. Tai vandens paukščių rezervatas. Jame gyvena apie 260 rūšių paukščių. Čia peri gulbės, pilkosios žąsys, gervės, kirai. Žuvinto paukštis milžinas – jūrinis erelis. Rezervate saugoma apie 600 rūšių augalų. 

Čepkelių 
Tai didžiausias Lietuvoje rezervatas. Jame saugoma viena seniausių ir savičiausių Lietuvos miško pelkių – ČEPKELIŲ RAISTAS. Su vertingais bei retais augalais ir gyvūnais, mišku apaugusiomis žemyninėmis kopomis, įdomiais ežerėliais. 

Kamanų 
Tai didžiausias ir vertingiausias Šiaurės Lietuvos molingų lygumų, pelkių kompleksas. 

Viešvilės 
Šio rezervato paskirtis – išsaugoti, gamtiniu požiūriu, ypač vertingą Artosios pelkę, Viešvilės upelį su upėtakių nerštavietėmis ir Varšuvos girią. 

Kernavės 
Tai kultūrinis rezervatas skirtas istorinio paveldo vertybėms. Jo teritorijoje yra vaizdinga Neries slėnio dalis su penkiais Kernavės piliakalniais. 
_________________________________________________________________________
Lietuvos nacionaliniai parkai: 

Lietuvoje yra penki nacionaliniai parkai, kuriuose saugomas tam tikras kraštui būdingas kraštovaizdis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės. 

1. KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS – tai smėlio pusiasalis. Bangų ir vėtrų formuota siaura sausumos juosta, tarp Baltijos jūros ir Kuršių Marių. Čia saugomos Šiaurės Europos smėlio kopos ir savitas kraštovaizdis. Svarbiausios gyvenvietės: NIDA, JUODKRANTĖ, PERVALKA, PRIELA, RASYTĖ, ŠARKUVA ir kt. Kuršių Nerijoje yra viena upelis, kurio ilgis 300 metrų. Trys mažos lagūnos ir vienas mažas ežeras. Klimatas jūrinis, pavasaris vėlyvesnis, ruduo šiltesnis ir ilgesnis. Daugiausia giedrų dienų negu Lietuvoje. Kritulių iškrinta 700 – 760mm. Sniego danga nepastovi. 

2. AUKŠTAITIJOS NACIONALINIS PARKAS – tai pirmas šalies nacionalinis parkas, įsteigtas 1974m. vaizdingoje Rytų Lietuvoje. Tai miškų, kalvagūbrių, dubaklonių ir ežerų parkas. Vien ežerų čia yra 120 (DRINGIS, ŽIEMENYS, TAURAGNAS, BALUOŠAS). Aukštaitijos parkas viena populiariausių poilsio ir vandens turizmo vietų Lietuvoje. 

3. DZŪKIJOS NACIONALINIS PARKAS – įsteigtas gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingiausioms Dainavos krašto teritorijoms saugoti. Tai Nemuno slėnio, pušynais apaugusių žemyninių kopų, upių ir upelių parkas (ŪLAS, GRŪDA, MUSTEIKA, SKROBLUS, STANGĖ, SRAUJA). Dzūkijos nacionaliniame parke daugiau negu kituose parkuose, išlikę etninės kultūros vertybių: senoji kaimų architektūra, tradicinis gyvenimo būdas, papročiai bei amatai. 

4. ŽEMAITIJOS NACIONALINIS PARKAS – išsaugoti švariausią ir giliausią, Žemaitijoje, Platelių ežerą, bei visą ežeryną ir jo apylinkių gamtą, kultūros vertybes Žemaičių Kalvarijoje, Biržose, Plateliuose bei kituose gyvenvietėse, plėtoti pažintį turizmu. 

5. TRAKŲ ISTORINIS NACIONALINIS PARKAS – tai mažiausias nacionalinis parkas. Jame vyrauja kultūros paveldo vertybės( Trakų salos ir pusiasalio pilys, Trakų senamiestis su karaimų gyvenamaisiais ir maldos namais, senųjų Trakų piliavietė, Bražuolės, Varnikų piliakalniai). Tai vienintelis Lietuvoje istorinis parkas. Jame persipynusi Trakų ir visos Lietuvos istorija. Į parko teritoriją įeina Trakų ežerynas, jį supantys miškai, vaizdinga Dzūkų aukštumos dalis. 
__________________________________________________________________________
RAMBYNO REGIONINIS PARKAS – įkurtas 1922 metais, plotas 4876 hektarų. Parko teritorijoje 6 draustiniai, 9 kaimai, keli paminklai, Bitėnų kapinaitės, gamtos paminklas, raganų eglė. 247 vandens telkinių, 703 augalų rūšys 10 įrašyta į „Raudonąją knygą“, 7 šikšnosparnių rūšys. 



Литва