Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Baltijos jūra     Kuršių marios      Upės     Požeminiai vandenys      Ežerai     Pelkės      Trumpai 










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




POŽEMINIAI VANDENYS

Nemažai lietaus ir sniego tirpsmo vandens, kuris nenuteka paviršiumi ir neišgaruoja, susigeria į dirvą ir tampa požeminiu vandeniu. Dalis vandens į žemę patenka iš upių, ežerų, pelkių. Pro laidžiąsias uolienas jis sunkiasi gilyn, pasiekęs nęlaidžiųjų uolienų (pavyzdžiui, molio)sluoksnį, vadinamąją vandėnsparą, vanduo kaupiasi virš jos. Kai kur pro plyšius ir poras įsiskverbia dar giliau.


Požeminio vandens randama iki pat kristalinio pamato. Gilesniuose sluoksniuose jis susikaupė prieš tūkstančius ar milijonus metų. Nuo to, kokiame gylyje slūgso, priklauso jo temperatūra, druskingumas.

Gruntinis vanduo

Arčiausiai žemės paviršiaus, virš pirmosios vandensparos, susikaupęs gruntinis vanduo. Didesnėje Lietuvos dalyje jis slūgso 1-5 m, aukštumose-maždaug 5-10 m gylyje arba dar giliau. Tai rodo šulinių gylis. Jei vandenspara nuolaidi, gruntinis vanduo teka nuolydžio kryptimi. Kalvų papėdėse, upių slėnių šlaituose ištrykšta į paviršių. Taip susidaro šaltiniai, kurie neretai tampa upelio ištakomis. Požeminis vanduo dažnai trykšta ir pačioje upės vagoje, tad papildo upes, taip pat ežerus, pelkes. 

Ką rodo šulinio vandens lygis?
_________________________________________________________________________
 Tarpsluoksninis vanduo

Į gilesnius nuogulų sluoksnius prasiskverbęs vanduo slūgso tarp dviejų vandensparų, todėl vadinamas tarpsluoksniniu vandeniu. Ten, kur vandensparos įgaubtos, užsipildo visos tuštumos poringame sluoksnyje. Kadangi iš aukštesnių vietų nepaliaujamai plūsta vanduo, susidaro hidrostatinis slėgis. Iš gręžinio tokioje vietoje vanduo pats kyla į viršų (4 pav.). Vanduo, kuriam būdingas spūdumas, vadinamas arteziniu. Iš gręžinių jis gali trykšti fontanu.


Ten, kur spūdinis vanduo pats prasimuša įpaviršių, susidaro vandeningos versmės. Iš po žemių trykštantis srautas nuo dugno į viršų kelia smėlį. Žmonės sako: versmė kunkuliuoja, „verda". Nuolatinis spūdinio vandens srautas iš smėlio suformuoja nedidelius piltuvo pavidalo „kraterius" - verdenės. Kuo giliau slūgso požeminis vanduo, tuo daugiau jis gauna geoterminės energijos ir labiau įšyla. Požeminis vanduo, kurio temperatūra aukštesnė nei 20 °C, vadinamas terminiu vandeniu. Jo Lietuvos teritorijoje būna 400-500 m ir didesniame gylyje. 


__________________________________________________________________________

Geriamasis požeminis vanduo

Geriamajam vandeniui paruošti labiausiai tinka gruntinis ir negiliai slūgsantis tarpsluoksninis vanduo, kurie yra skaidrūs ir mažiau užteršti nei paviršiniai vandens telkiniai. Šias savybes žmonės seniai pastebėjo ir gruntinį vandenį iš šaltinių ir šulinių vartojo kaip geriamąjį. 

Dėl žemės ūkyje naudojamų chemikalų ar buitinės taršos negiliai slūgsantis gruntinis vanduo dabar daugelyje vietų yra užterštas. Maždaug 30% Lietuvos gyventojų naudoja šulinių vandenį, todėl būtina ištirti, ar jis tinkamas gerti. Į centralizuotus miestų ir gyvenviečių vandentiekius dažniausiai imamas švarus gruntinis arba tarpsluoksninis vanduo iš gilesnių sluoksnių.

Kaip iš požeminio vandens ruošiamas geriamasis?
_________________________________________________________________________
Požeminio vandens mineralizacija

Paviršiniuose uolienų sluoksniuose vyrauja netirpios ar mažai tirpios kvartero nuogulos, palyginti intensyvi vandens apytaka, todėl čia vanduo gėlas. Skverbdamasis gilyn, jis tirpina įvairius mineralus ir ilgainiui tampa mineralizuotas. Giliausiuose nuosėdinių uolienų sluoksniuose vandens apytaka labai lėta. Čia aukštesnė temperatūra, vanduo šiltesnis, todėl jame gali ištirpti daugiau druskų. Įvairių medžiagų labai prisotintas požeminis vanduo vadinamas surymu.


Kartais mineralizuotame vandenyje būna daugiau negu paprastai biologiškai aktyvių mineralinių komponentų. Tada jis turi gydomųjų savybių ir vadinamas mineraliniu vandeniu. Mažai mineralizuotas vanduo geriamas, o labiau mineralizuotas naudojamas gydomosioms vonioms. Nuo seno žinomos Druskininkų, Birštono ir Likėnų mineralinio vandens versmės. Prie jų įsikūrė kurortai, gydyklos. Mineralinio vandens taip pat rasta Palangoje, Vilniuje, Abromiškėse (prie Elektrenų). Dabar jis dažniausiai siurbiamas iš gręžinių.



Литва