Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Baltijos jūra     Kuršių marios      Upės     Požeminiai vandenys      Ežerai     Pelkės      Trumpai 










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




UPĖS


Didesnę Lietuvos upių dalį sudaro maži upeliai. Tik devynios upės  ilgesnės kaip 200 km (pav.). Kai kurios teka ne tik mūsų šalies, bet ir r gretimų valstybių teritorijomis. 

Didžiausia Lietuvos upė - Nemunas. Jo i vagos ilgis 937 km, iš kurių 475km vingiuoja mūsų šalies teritorija. Lyginant su didžiosiomis pasaulio upėmis, Nemunas nepatenka net į šimtuką. Už Nilą jis trumpesnis daugiau kaip septynis kartus.















_________________________________________________________________________
Upių tinklas ir baseinai

Lietuvos teritorija yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl mūsų šalyje gausu upių ir upelių, kuriais vanduo nuteka į jūrą. 
Bendras jų ilgis sudaro apie 64 000km. Mūsų upės galėtų maždaug pusantro karto apjuosti Žemės rutulį ties pusiauju.      









Upės Lietuvoje pasiskirsčiusios netolygiai. Jų tinklas tankiausias ten, kur iškrinta daugiausia kritulių (pietvakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose) ir vyrauja molio dirvos (Lietuvos vidurio žemumoje). Pietryčių Lietuvoje jis retesnis, nes čia kritulius sugeria smėlio dirvos. 

Didesnę Lietuvos teritorijos dalį apima Nemuno ir jo intakų baseinas (pav.). Kai kurios mūsų šalies upės įteka į Latvijos upes Dauguvą ir Lielupę. Jų surinktas vanduo patenka į Rygos įlanką.Vakarų Lietuvoje kelios upės (Danė, Sventoji ir kt.) įteka tiesiai į Baltijos jūrą, Kuršių marias. Bendru sutarimu jos jungiamos į Baltijos mažųjų upių baseiną. 

__________________________________________________________________________
Aukštumų ir lygumų upės

Vanduo upėmis teka dėl vagos nuolydžio. Kuo jis didesnis, tuo greitesnė srovė. Greitai tekantis upės vanduo ardo krantus ir gilina vagą, o ten, kur srovė lėtesnė, klostomos sąnašos. Didžiausias Verknės, Širvintos, Vilnios, Bartuvos, Dūkštos ir kitų nedidelių aukštumų upių nuolydis (5 pav.). 

Vanduo čia teka greitai, vagose yra akmenų, nedidelių slenksčių. Šios upės mažai vingiuoja, jų slėniai gilūs. Mažiausias Nevežio, Mūšos, Lėvens, Tatulos ir kitų žemumų upių nuolydis (6 pav.). Vandens tėkmė čia lėta, upės labai vingiuoja, o slėniai lėkšti. Žemumų upių vagos dažnai už-dumblėjusios, užžėlusios augalais. Daugumos didesnių upių aukštupyje nuolydis didesnis, o žemupyje mažesnis.

__________________________________________________________________________
Upių maitinimas ir nuotėkis

Mūsų krašto upes maitina lietaus, sniego tirpsmo ir požeminis vanduo. Pagrindinė nuotėkio dalis - sniego tirpsmo vanduo (7 pav.), kuris į upes suteka pavasarį. Neretai jo priplūsta tiek daug, kad upė išsilieja iš krantų ir apsemia apatinę slėnio dalį - šalpą. Toks kasmet maždaug tuo pačiu laiku pasikartojantis vandens kiekio pagausėjimas upėje vadinamas potvyniu (8 pav.). Vasarą dėl padidėjusio garavimo upiųnuotėkis sumažėja, jos nusenka. Žiemą dauguma Lietuvos upių užšąla, jas maitina tik požeminis vanduo, dėl to vandens lygis krinta. Ledo danga išsilaiko ne ilgiau kaip tris mėnesius, kol ją suardo pavasarį prasidėjęs potvynis. Kartais dėl liūties ar staigaus sniego tirpsmo viduržiemį galimas ūmus upės vandens lygio pakilimas, kuris vadinamas poplūdžiu.


________________________________________________________________________
Nuotėkio režimo skirtumai

Upių nuotėkio režimas šalyje nevienodas. Vakarų Lietuvoje gausiai lyja rudenį, neretai - ir žiemą, todėl tuo laiku čia dažni poplūdžiai. Kartais jie didesni net už pavasarinį potvynį .

Vidurio Lietuvoje vyraujamolio dirvos. Dėl to didesnė dalis sniego tirpsmo vandens nuteka į upes, kurios pavasarį smarkiai patvinsta. Vasarą vidurio Lietuvoje kritulių iškrinta nedaug, upės požeminiu vandeniu maitinamos negausiai, todėl labai nusenka. 

Pietryčių Lietuvoje daug ežerų ir miškų, kurie reguliuoja upių vandens kiekį. Jas gausiai maitina požeminis vanduo. Dėl to šio krašto upės patvinsta mažiausiai, o vasarą išlieka vandeningos

Pagal nuotėkio režimą Lietuvos upės skirstomos į tris grupes

• Vakarų Lietuvos upės. Rudenį ir žiemą dažni poplūdžiai. 
• Vidurio Lietuvos upės. Pavasarį smarkiai patvinsta, vasarą nusenka. 
 • Pietryčių Lietuvos upės. Pavasarį nesmarkiai patvinsta, vasarą nelabai nusenka.

_________________________________________________________________________
Potvynių priežastys ir padariniai

Lietuvos upės patvinsta kiekvieną pavasarį tirpstant sniegui. Ypač didelių potvynių kyla, kai jis tirpsta staiga. Ūmiai vandens lygis pakyla dėl ledų sangrūdų, liūtinio ilgalaikio lietaus ir kitų natūralių priežasčių. 

Didelių potvynių pasitaiko Nemune, Neryje, Nevežyje, Minijoje. Pakilęs vanduo ne kartą yra sėmęs Vilnių, Kauną, Jurbarką. Didžiausias potvynis Lietuvoje užregistruotas Nemune ties Druskininkais. 1958 metų pavasarį vanduo pakilo net 11 m virš įprasto lygio. Didelių potvynių Nemune ir Neryje sumažėjo pastačius Kauno ir Vileikos (Gudijoje) užtvankas, kurių vandens talpyklose surenkama dalis pavasarinio nuotėkio. 

Katastrofiškiausi potvyniai Nemuno deltoje. Ši teritorija tikkelis metrus iškilusi virš jūros lygio. Ją užlieja ir nedidelių potvynių vanduo. Kai kurie vienkiemiai, gyvenvietės beveik kiekvieną pavasarį kelioms savaitėms atkertami nuo išorinio pasaulio.

__________________________________________________________________________
Tvenkiniai

Patvenkus upę, susidaro dirbtinis vandens telkinys, kuris vadinamas tvenkiniu. Anksčiau tvenkinių įrengdavo prie statomų vandens malūnų, o nuo užtvankos krintančio vandens energiją naudojo girnoms sukti. Vėliau upes imta tvenkti prie kalvių, lentpjūvių, popieriaus fabrikų. 
Pirmasis didelis (daugiau kaip 300 ha) tvenkinys mūsų šalyje įrengtas XVT a. Biržų pilies prieigoms saugoti. Jis susidarė patvenkus Agluonos ir Apaščios upes. Tais laikais buvęs vienas iš įspūdingiausių dirbtinių vandens telkinių Europoje dabar vadinamas Širvėnos ežeru

Didžiausi Lietuvos tvenkiniai įrengti prie elektros jėgainių (11 pav.). Jų vanduo naudojamas elektros srovės generatoriams sukti ar katilams aušinti. Žuvininkystės įmonių tvenkiniuose auginamos žuvys. Vidurio Lietuvoje, kur mažai ežerų, tvenkiniai tapo žmonių poilsio vieta.

__________________________________________________________________________
Laivyba upėmis

Dauguma mūsų šalies upių nedidelės ir mažai vandeningos, todėl netinka laivybai. Laivai gali plaukti tik Nemunu bei nedidelėmis Minijos ir Neries atkarpomis. Pagrindinis vidaus vandenų kelias-Nemunas žemiau Kauno. Čia plaukioja vilkikai, baržos, kuriomis plukdoma mediena, smėlis, žvyras, skalda ir kt. Kaune įkurtas upių uostas. Nemuno žemupiui tenka apie 95%visų Lietuvos vidaus vandenimis plukdomų krovinių. Dėl didelės konkurencijos su sausumos transportu krovinių srautai labai sumažėjo.



Литва