Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Baltijos jūra     Kuršių marios      Upės     Požeminiai vandenys      Ežerai     Pelkės      Trumpai 










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




KURŠIŲ MARIOS

Plotas – 1584 kilometrų kvadratu. Lietuvai priklauso 413 kilometrų kvadratinių. Marių ilgis 93 kilometrai, didžiausias plotis 46 kilometrai, giliausia vieta 5,9 metrų, vidutinis gylis 3,8 metrai. Kuršių Marios pratakus vandens telkinys, nuo Baltijos jūros atskirtas siauros 100 kilometrų ilgio Kuršių Nerijos juostos. Į Kuršių Marias įteka Nemunas. Čia formuojasi jo delta (apytiksliai 20 metrų per metus). Marios susidarė prieš 5000 metų. Kuršių Mariose, kai ir Baltijos jūroje, siaučia audros, o bangų aukštis kartais siekia net 3 metrus. Todėl Marios yra pavojingos laivybai. 

Kuršių Marioms kenkia tai kad: 
a) jas teršia Nemuno vanduo; 
b) statant laivų ir keltų perkėlos uostą, teko pagilinti Kuršių Marias ir Klaipėdos sąsiaurį. 
Dėl to sūrus jūros vanduo padugne plūsta į Marias. Tai pavojinga gėlavandenei augalijai ir žuvims.

Svarbiausi Kuršių marių duomenys 
Plotas -1584 km- (iš jų Lietuvai priklauso 413 km2) 
Baseinas -100,5 tuksi km2 (98% sudaro Nemuno baseinas) 
Didžiausias natūralus  gylis - 5,8 m  (Klaipėdos sąsiauryje-iki 14,5 m) 
Vidutinis gylis -3,8 m 
Vandens tūris - 6 km3 

Prieš 6000 metų dabartinėje Kuršių marių vietoje tyvuliavo sekli jūros įlanka. Maždaug tuo metu ėmė „augti" Kuršių nerija. Per kelis tūkstančius metų ji atitvėrė įlankąnuo jūros ir suformavo lagūną, vadinamą Kuršių mariomis. Jas su Batijos jūra jungia tik siauras, maždaug 400 m pločio, Klaipėdos sąsiauris. Kuršių marios yra didžiausia Baltijos jūros lagūna (didesnė už Aistmares). Šiaurinė marių dalis priklauso Lietuvai, o pietinė -Karaliaučiaus sričiai (Rusija). 

Kodėl Kuršių marios vadinamos lagūna?
__________________________________________________________________________
Krantų ir dugno ypatumai

Kuršių marių forma primena į šiaurę siaurėjantį trikampį (pav.). Kranto linija nelygi, į marias įsiterpia nemažai kyšulių, kurie vadinami ragais. Daugiausia jų nerijos pusėje. Šie ragai sudaryti iš supustyto smėlio. Tarp jų yra nedidelių įlankų. 

Didžiausias rytiniame krante Ventės ragas - iš dalies apsemtas moreninis gūbrys. Nemuno deltoje yra kelios iš upės nešmenų susidariusios salos. Žemyniniai marių krantai žemi, daug kur pelketi. Daugelis pakrančių su plačia nendrynų juosta. Nerijos pusėje, kur yra iki marių atslinkusių kopų, krantai aukšti ir statūs. Nuo jų smėlis byra į marias. 

Kuršių marios seklios, dugnas gana lygus. Pietinė dalis gilesnė, o šiaurinė- seklesnė, tik palei neriją tęsiasi 3-5 m gylio Panerijos duburys. Jis susidarė masyvioms slenkančioms kopoms įspaudus gruntą ir įdubus siauram marių priekrantės ruožui. 


_________________________________________________________________________
Vandens režimas ir judėjimas 


Į Kuršių marias įteka Nemunas ir dar apie 20 mažesnių upių. Kasmet jos atplukdo apie 23 km3 gėlo vandens. Tai beveikketurgubai daugiau ųž pačių marių tūrį. Vandens perteklius Klaipėdos sąsiauriu nuteka į Baltijos jūrą. Ypač daug jo į marias atplūsta per pavasario po- tvynį. Tada Klaipėdos sąsiauris virsta kone upe-tėkmės į Baltijos jūrą greitis būna 1-3 m/s. 

Klaipėdos sąsiauris nepakankamo gylio, kad į marias priedugniu veržtųsi druskingas vanduo, todėl Kuršių marių vanduo gėlas. Tačiau per smarkias audras vakarų ar šiaurės vakarų vėjas gena druskingą vandenį ir šiaurinėje marių dalyje druskingumas gali kiek padidėti. Jei stiprus vėjas į Klaipėdos sąsiaurį varo vandenį, jo lygis čia pakyla. Šis reiškinys yra patvanka. Per „Anatolijaus" uraganą 1999 m. ji siekė beveik 2 m, vanduo apsėmė dalį Klaipėdos senamiesčio.

Kuršių marių paviršiaus plotas didelis, todėl įsismarkavę vėjai sukelia net kelių metrų aukščio bangas. Didžiausios būna pietinėje dalyje, kur marios platesnės, mažesnės - šiaurinėje siaurojoje dalyje. Didelės bangos išjudina dugno nuosėdas (sudrumsčia vandenį), lygina dugną. Dėl stipraus vakarų vėjo rytiniuose lėkštuosiuose krantuose ir Nemuno deltoje jos sukelia patvanką. 

Kuršių marių vanduo labiausiai - iki 20-22 °C - įšyla rugpjūčio mėnesį. Seklesnėse įlankose temperatūra gali siekti 25 "C ir daugiau. Užšąla Kuršių marios dažniausiai gruodžio pabaigoje. Kovo mėnesį į jas plūsteli polaidžio vanduo. Dėl didelio spaudimo ledo danga staiga ima sparčiai trūkinėti. Po kelių savaičių suaižėjusį ledą vandens srautas išneša į Baltijos jūrą. Savaitę ir daugiau trunkantis ledonešis apsunkina laivybą Klaipėdos uoste.

__________________________________________________________________________
Žuvingas vandens telkinys

Kuršių mariose aptinkama daugiaukaip 50 žuvųrūšių. Vienos - karšiai, lydekos, kuojos, ešeriai, sterkai, vėgėlės - čia gyvena nuolat. Kitos, vadinamosios praeivės žuvys, per marias plaukia neršti. Žinomiausios iš jų: lašišos, stintos, žiobriai, unguriai, sykai (5 pav.). 

Kuršių marios nuo seno garsėja gausiais žuvų ištekliais, tai vienas iš produktyviausių vandens telkinių Europoje. Apie  žvejybą užsimenama dar kryžiuočių kronikose. Tais laikais net duoklė iš kuršių žvejų buvo renkama lydekomi s. Nuo XVI a. Prūsijos valdžia ėmė reguliuoti žvejybą mariose. Išleistos žuvų verslo ir apsaugos taisyklės, dirbo „fišmėisteriai" - žuvų apsaugos inspektoriai. 

Po Antrojo pasaulinio karo Kuršių mariose imta intensyviau žūklauti. Žvejai įsigijo naujų laivų, pradėjo naudoti įvairius tinklus, gaudykles, tralus. Laimikiai padidėjo, tačiau po kelerių metų, išsekus žuvų įštekliams, ėmė mažėti (6 pav.). Dėl to uždrausta žvejoti tralais, per nerštą, nustatytas minimalus tinklų akučių dydis ir įteisinti sugavimo limitai. Įvairių apribojimų taikoma ir dabar, bet žuvų mariose nuolat mažėja. Manoma, kad tam turi įtakos padidėjusi tarša.

_________________________________________________________________________
Laivyba mariose ir Klaipėdos uoste

ŠiaurinėjeKuršių marių dalyje, nuo audrų apsaugotame sąsiauryje įsikūręs svarbiausias šalies uostas - Klaipėda (7 pav.). Iš Baltijos į uostą laivai patenka pagilinta jūros dugno atkarpa - įplaukos kanalu. Jo mažiausias gylis 14,5 m, todėl įplaukia jūriniai laivai, kurių grimzle (laivo korpuso panirimas) ne didesnė kaip 13,5 m. Uostą nuo bangų saugo du ilgi molai.



Per metus Klaipėdos uoste perkraunama daugiau kaip 20 mln. t krovinių. Čia įrengti naftos, konteinerių, biriųjų ir skystųjų krovinių terminalai (8 pav.), švartuojasi keltai ir kruiziniai laivai. Per Klaipėdos uostą keliauja ne tik vietiniai, bet ir tranzitiniai kroviniai.


Seklios Kuršių marios tinka tik upiniams laivams. Iš Klaipėdos uosto jie plaukia išilgai Panerijos dubumos. Šis natūralus pagilėjimas - saugus vandens kelias tarp seklumų. Jis pažymėtas specialiais plūdurais  ir vadinamas laivakeliu, arba farvateriu (ol. vaarivater - plaukti+vanduo). 

Per Kuršių marias eina vidaus vandenų laivybos linija Klalpėda - Kaunas. Dabar joje laivyba nėra intensyvi, bet anksčiau šis kelias buvo labai svarbus: gabenta mediena, statybinės medžiagos. Mariose kylančios didelės bangos pavojingos sunkiai krautiems upiniams laivams. Daugiau kaip prieš šimtą metų iš Minijos aukštupio į Klaipėdą iškastas kanalas. Juo upiniai laivai galėjo patekti į Klaipėdos uostą aplenkdami marias. Deimenos upe per Karaliaučiaus sritį upiniai laivai iš Kuršių marių gali nuplaukti į Prieglių, o juo - į Aistmares.



Литва