Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Baltijos jūra     Kuršių marios      Upės     Požeminiai vandenys      Ežerai     Pelkės       Trumpai 

  Kuršių nerija      Krantai     Ištekliai   










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




IŠTEKLIAI

Gamtos ištekliai Baltijos juroje 

Kitados Baltiją garsino gintaras. Dabar čia rasta naftos, dujų telkinių, dugne aptikta įvairių metalų.  Aplink jūrą gyvenančios tautos nuo seno bendrauja. Anksčiau plaukiojo vikingai,vėliau - prekybiniai Hanzos sąjungos laivai. Dabar Baltiją supa aštuonios ES valstybės ir Rusija. Tai vienais judriausių jūrų pasaulyje. Pramoninės valstybės į aplinką išmetane - mažai kenksmingų medžiagų, todėl jūra labai užteršta. Dėl to mažėja žvejų laimikiai, kyla pavojus turizmo plėtrai. 

Naftos gavyba 

XX a. septintajame dešimtmetyje, Baltijos pakrantėje radus naftos, geologų akys ėmė krypti į jūrą. Mat tada Šiaurės jūroje aptikta didelių naftos telkinių. Baltijoje irgi rasta „juodojo aukso", daugiausia pietinėje dalyje. Išžvalgytų naftos telkinių yra Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos (Karaliaučiaus srities) ekonominėse zonose. Kai kurie iš jų eksploatuojami. 

Spėjama, kad mūsų šalies ekonominėje zonoje taip pat gali būti naftos (1 pav.). Kol kas galimi telkiniai menkai ištirti. Netoli Lietuvos teritorinių vandenų Rusija jau eksploatuoja telkinį D-6. Naftos gavybos platforma įrengta 22,5 km nuo kranto, kur jūros gylis - apie 30 m. 

D-6 telkinio eksploatavimas kelia didelį nerimą Lietuvos aplinkosaugininkams. Baltijos jūra gana audringa. Bangos ir stiprus vėjas gali pažeisti platformos konstrukcijas, dėl to įmanomas naftos išsiliejimas. Nežinia, kaip platformą veiks bangų mėtomos ledo lytys ar šaltą žiemą užšalusi jūra. Net ir be jokių pažeidimų neatmetama vadinamųjų technologinių naftos išsiliejimų galimybė. Pučiant pietvakarių vėjui, išsiliejusi nafta per kelias valandas galėtų pasiekti Nidos paplūdimius, iki kurių vos 40 km. Būtų padaryta milžiniška žala unikaliam gamtos kampeliui - Kuršių nerijai. 

Kokių išteklių yra Baltijos jūroje?
__________________________________________________________________________
Mirštanti jūra? 

Baltijos jūros baseine gyvena apie 70 mln. žmonių. Čia gana intensyvus žemės ūkis, daug pramonės centrų. Didžiuliai kiekiai buitinių ir pramoninių nuotekų, žemės ūkyje naudojamų chemikalų plūsta į upes, kurios visa tai neša į jūrą (3 pav.). 

Nemažai teršalų su krituliais patenka iš atmosferos. Dėl to Baltija laikoma viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų (4 pav.). Baltijos gyvūnijai ypač pavojinga tarša azoto ir fosforo junginiais, kurie vasarą skatina jūros dumblių augimą bei dauginimąsi (vandens žydėjimą). Po kelių savaičių jie masiškai žūva, nuskęsta ir pradeda irti. Irimo procese naudojamas deguonis, o išsiskiria nuodingas vandenilio sulfidas. Gilesnėse įdubose deguonies beveik nelieka, dėl to gaišta žuvys ir kiti organizmai. 

Didelę žalą gamtai daro naftos išsiliejimai iš tanklaivių, terminalų. Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje nuskandinta tūkstančiai tonųkovinių cheminių medžiagų. Viena iš tokių kapaviečių yra netoli Liepojos, kita - prie Gotlando salos. Geležinės talpyklos su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bet kuriuo metu gali prarūdyti. Tada jūrą ištiktų didelė ekologinė katastrofa. 

Dauguma Baltijos valstybių stengiasi mažinti jūros taršą. Geriau valomos nuotekos, griežčiau kontroliuojama laivyba. Aplinkos tarša „nepripažįsta" sienų, todėl ekonomiškai stipresnės valstybės finansiškai padeda silpnesnėms. Štai įgyvendinti Kauno miesto nuotekų valymo projektą padėjo Švedija ir Suomija. 







Kas labiausiai teršia jūrą?
_________________________________________________________________
Rekreacija ir turizmas 

Baltija - palyginti šalta jūra, tačiau pritraukia nemažai poilsiautojų. Turizmo sezonas pajūryje gana trumpas - vos trys vasaros mėnesiai. Labiausiai turistus vilioja smėlėtos pietų ir rytų Baltijos pakrantės. Čia įsikūrę nemažai didelių kurortų: Sopotas (Lenkija), Palanga (Lietuva), Jūrmala (Latvija) ir kt. Vanduo labiausiai įšyla sekliose įlankose (Gdansko, Meklenburgo, Rygos), čia palankiausios sąlygos plėtoti vadinamąjį paplūdimių turizmą. Šiaurinėje ir vakarinėje Baltijos dalyje turistams daugiau siūloma žvejyba, buriavimas ir kitos pramogos. Kai kur pakrantėse įkurta nacionalinių parkų. Čia žmonių srautai ribojami, stengiamasi išsaugoti natūralius pajūrio kraštovaizdžius, augaliją ir gyvūniją. 

Užterštas, „žydintis" vanduo, naftos gumulai ir šiukšlės paplūdimiuose mažina poilsiautojų srautą, o švarus vanduo ir smėlis pritraukia jų daugiau. Kuo gausiau žmonių poilsiauja, tuo didesnės pajamos iš turizmo. Todėl vietos valdžios institucijos ir verslininkai suinteresuoti tvarkyti paplūdimius, mažinti taršą. 


_________________________________________________________________________
Žvejyba 

Baltijoje gausu žuvų, bet jų įvairovė nedidelė. Mat jūrinėms žuvims vanduo per mažai druskingas, o gėlavandenėms - kiek per sūrus, todėl tik nedaugelis čia prisitaikė gyventi ir daugintis. Dėl mažo vandens druskingumo sulėtėja jūrinių organizmų medžiagų apykaita, tad jie smulkesni. Štai Baltijos silkės - strimelės-neužauga nė pusės tiek, kiek jų giminaitės Atlanto silkės. Baltijos jūroje veisiasi apie 100 žuvų rūšių. Tik kai kurios, vadinamosios verslinės žuvys, žvejojamos pramoniniu būdu. Iš jų svarbiausios: menkės, strimelės, brėtlingiai, lašišos, plekšnės, uotai (9 pav.) ir kt. Šiaurinėje jūros dalyje, kur druskingumas mažesnis, veisiasi lydekos, karšiai, ešeriai. 


Žvejyba Baltijos jūroje turi senas tradicijas. Anksčiau pajūryje gyvenę kuršiai buvo puikūs žvejai. Jie žvejojo nedideliais traukiamaisiais tinklais nuo kranto, statė tinklus ir ūdas (virves su kabliukais) priekrantėje. Žuvys buvo pagrindinis kuršių maistas ir pragyvenimo šal¬tinis. XX a. Baltijos jūroje imta žvejoti moderniais būdais (10 pav.). Dažniausiai naudojami velkamieji tinklai - tralai. Juos tempiantys laivai vadinami traleriais. Prie dugno velkamu tralu gaudomos menkės, plekšnės, vidutiniame gylyje strimelės, brėtlingiai. Rečiau Baltijos jūroje žvejojama statomaisiais tinklais. Jais gaudomos stambesnės žuvys: menkės, lašišos. 

Intensyvi žvejyba ir tarša labai sumažino žuvų išteklius jūroje. Todėl imta reguliuoti žvejybą. Remdamasi mokslininkų tyrimais, tarptautinė komisija šaliai suteikia žvejybos kvotas - leidžia per metus pagauti tam tikrą žuvies kiekį (11 pav.). Siekiant apsaugoti mažas, dar nesubrendusias žuvis, nustatyti minimalūs tinklų akučių dydžiai.


Литва