Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Baltijos jūra     Kuršių marios      Upės     Požeminiai vandenys      Ežerai     Pelkės       Trumpai 

  Kuršių nerija      Krantai     Ištekliai   










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




KRANTAI


Baltijos jūros krantai labai įvairūs: vienur kranto linija lygi, kitur suskaidyta didelių ar mažų įlankų. Skirtumų galima pastebėti ne tik žemėlapyje, bet ir poilsiaujant pajūryje. Vienur driekiasi platūs smėlėti paplūdimiai, kitur-statūs skardžiai. Kodėl Baltijos krantai tokie nevienodi? Šiuos skirtumus lemia įvairios priežastys. Nuo Baltijos atsiradimo iki šių dienų jūros bangos ardo krantus, o nuardytą medžiagą srovės neša ir klosto kitose vietose. Tai vyksta nenutrūkstamai, todėl kranto linija nėra pastovus darinys - nuolat kinta. Be šių procesų, krantų formavimuisi įtakos turi ir kiti veiksniai: vėjo stiprumas bei kryptis, Žemės plutos judesiai, kranto uolienų sudėtis, kranto linijos kryptis. 

Jūra ardo krantus 

Skardingieji krantai formuojasi ten, kur bangų mūša ardo kalnų ar kalvų šlaitus. Ardomoji vandens veikla vadinama abrazija (lot. abrasio - nugrandymas), o dėl šio proceso susidarę krantai - abraziniais krantais. Toks stačiašlaitis, bangų ardomas skardis neretai vadinamas klifu. 

Lietuvos pajūryje yra tik nedidelė skardingojo kranto atkarpa - Olando Kepurė tarp Girulių ir Karklės. Šioje vietoje ant moreninio gūbrio vėjai kitados supustė 25 m aukščio kopą. Ramiu oru jūros bangos nepasiekia Olando Kepurės, tačiau per audrą, kai jos gali būti 4 m ir aukštesnės, trankosi į skardžio papėdę ir ardo ją (1 pav. A). Po kurio laiko skardžio viršuje pakibusios uolienos  nuslenka ar nubyra į apačią, o kartu su jomis - ir šimtamečiai medžiai. Taip skardis iš lėto traukiasi į sausumą. Smulkias uolienas (smėlį, molį, žvirgždą) bangos nuplauna tolyn. Didesnių riedulių neišjudina-jie lieka riogsoti priekrantėje. Kai rami jūra, iš vandens kyšo šių akmenų „pakaušiai". Siaurame paplūdimyje prie Olando Kepurės ypač daug gargždo - bangų mūšos apgludintų apvalainų akmenukų. 


_________________________________________________________________________
Jūra perneša ir klosto uolienų daleles 

Lietuvos pajūryje vyraujančių vakarų vėjų sukeltos bangos juda į krantą įkypai ir užlieja paplūdimį. Sunkio jėgos veikiamas vanduo grįžta trumpiausiu keliu - statmenai į kranto liniją. Taip susidaro į šiaurę nukreiptas vandens srautas, kuris vadinamas priekrantės srovė. Kartu su paplūdimį užliejančia banga zigzagais juda ir vandens nešamos smiltys (3 pav.). Tad priekrantės srovė neša smėlį išilgai kranto linijos ir po truputį jį klosto, ypač lėkštesniame krante. Čia susidaro platūs ir smėlėti paplūdimiai (1 pav. B).  Klostomoji, sąnašinė vandens veikla vadinama akumuliacija (lot. accumulatio - surinkimas), o dėl šio proceso susidarę krantai - akumuliaciniais krantais. Mūsų šalies pajūryje tokių krantų dauguma (2 pav.).


Iš Olando Kepurės skardžio išplautas ir priekrantės srovės nešamas smėlis po kurio laiko gali atsidurti Palangos ar Šventosios paplūdimiuose, iš jų keliauti tolyn į Latvijos pakrantę. Bet mokslininkai tikina, kad daugiausia smėlio į mūsų pajūrį patenkaiš abrazinių Sėmbos pusiasalio krantų, kuriųaukštis iki 70m. Priekrantės srovės nešamas smėlis ypač sparčiai kaupiasi ties kranto nelygumais. Tokioje vietoje po kurio laiko susidaro smėlio kyšulys. Jeigu jis ilgėja, virstanerija - iš smėlio suneštu ilgu ir siauru pusiasaliu (4 pav.). Taip susidarė Kuršių nerija. Ji nuo atviros jūros atitvėrė įlanką ir suformavo lagūną-Kuršiųmarias. Tai sekli jūros įlanka, kurią su jūra jungia tik siaura protaka. 


Jūros krantams formuoti nemažos įtakos turi vėjas: jis ne tik sukelia bangas, bet ir perklosto atneštą smėlį. Vėjas pusto pradžiūvusias smiltis ir suklosto paplūdimio kopagūbrį. Šis smėlynų žolėmis beikrūmais apaugęs vėjo statinys driekiasi visu Lietuvos pajūriu. Natūralus jo aukštis turėtų būti vos keli metrai, bet daugelyje vietų gerokai didesnis (iki 15 m). Mat kopagūbris dirbtinai „užaugintas" žmonių. Šakomis uždengtos atšlaitės, išpintos žabinės tvorelės netik sutvirtina jį, bet ir sugauna pustomą smėlį. Taip kopagūbris „auginamas" į viršų, „užgydomos" audrų padarytos pralaužos.


Paplūdimio kopagūbris labai svarbus: jis neleidžia toliau į sausumą slinkti pustomam smėliui, saugo pajūrio gyvenvietes nuo audrų. Jeigu kopagūbrio nebūtų, stipraus vėjo genamos bangos užlietųnemažą teritoriją. Tiesa, kartais per smarkią audrą vanduo prasiveržia pro kopagūbrį, todėl jis nuolat prižiūrimas ir tvirtinamas. 





__________________________________________________________________________
Pavojus Lietuvos krantams 

Kai vasarą nusistovi karščiai, prie jūros skuba tūkstančiai žmonių. Paplūdimyje tikra knibždėlyne - net atsigulti nėra kur. Mokslininkai prognozuoja, kad po kelių dešimtmečių vietos bus dar mažiau, bet ne dėl gausėjančių poilsiautojų. Pasirodo, mūsų paplūdimiai siaurėja, juos po truputį „praryja" jūra. Sio reiškinio priežastis - lėtas Lietuvos pajūrio grimzdimas . Anksčiau jį kompensavo jūros bangų suklostytos sąnašos, tačiau dabar smėlio prietaka labai sumažėjusi. Dėl to kalčiausia žmonių ūkinė veikla. Sutvirtinti Sembos pusiasalio krantai atiduoda mažiau smėlio, todėl priekrantės srovė į Kuršių neriją jo atneša vis mažiau. Nemenką Lietuvos pakrante nešamo smėlio dalį sulaiko Klaipėdos uosto hidrotechnikos įrenginiai ir gilus įplaukos kanalas. Sumažėjus nešmenų srautui, bangos išplauna daugiau smėlio negu suklosto ir taip siaurina paplūdimius. Pavyzdžiui, ties Giruliais, Karklė ir Šventąja jūra kasmet per 1 -2 m pasistumia į sausumą.

Ypač daug žalos paplūdimiams padaro audros ir uraganai, kurie mūsų pajūryje vis dažnesni. Per „Anatolijaus" uraganą iš Lietuvos pajūrio nuplauta 4 mln. m3 smėlio, o jūra kai kuriose vietose „atsiėmė" net 20 m paplūdimio. Iki dabar gydomos kopagūbryje šio uragano padarytos „žaizdos".

Norint išsaugoti mūsų paplūdimius, reikia pastatyti hidrotechnikos įrenginių ir sulaikyti smėlio išplovimą. Tam geriausiai tinka iš stambių akmenų suverstos statmenos į kranto liniją būnos. Pirmoji tokia akmenų užtvara prie Palangos tilto jau pastatyta. Ji sutvirtins krantą ir kaups smėlį maždaug pusės kilometro ruože. 

Mokslininkai siūlo paplūdimius papildomai „maitinti" iškastu iš Klaipėdos uosto įplaukos kanalo smėliu. Jo taip pat galima baržomis atplukdyti iš Jurbarko karjerų. Krante ir priekrantėje išpiltas smėlis kuriam laikui papildytų mūsų paplūdimius, bet, neturint hidrotechnikos įrenginių, priekrantės srovė jį vis tiek greitai nuneštų į Latviją. 



Литва