Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Baltijos jūra     Kuršių marios      Upės     Požeminiai vandenys      Ežerai     Pelkės      Trumpai 

  Kuršių nerija      Krantai     Ištekliai   










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




BALTIJOS JŪRA

Svarbiausi Baltijos jūros duomenys: 

Plotas - 412 500km2 
Baseinas -1,55 mln. km2 
Didžiausias gylis-463m (Landsorto jduba) 
Vidutinis gylis - 55 m 
Vandens tūris- 21700km3 
Vidutinis druskingumas - 8%o Didžiausios salos - Gotlandas, Elandas, Sarema, Hyjuma, Bornholmas, Zelandija, Fiūnas Didžiausios įlankos - Botnijos, Suomių, Rygos 

Vidinė jūra Baltijos jūra giliai įsiterpusi į Europos žemyną, todėl vadinama vidinė jūra. Su Atlanto vandenynu ją jungia negilus Kategato sąsiauris, kuris piečiau šakojasi į kelis siaurus Danijos sąsiaurius: Zundo, Didžiojo ir Mažojo Belto. 

Baltija palyginti sekli -vidutinis gylis tik 55 m. Jūros plotas kartų viršija giliausio pasaulyje Baikalo ežero plotą, tačiau vandens joje mažiau. Potvyniai ir atoslūgiai Baltijoje, kaip ir daugelyje vidinių jūrų, neryškūs. Maksimali jų amplitudė Kategatė siekia 30 cm, Kylio įlankoje -10 cm, Lietuvos pakrantėje-tik 4 cm. 

 Kodėl Baltija vadinama vidine jūra?
__________________________________________________________________________
Vandens druskingumas 

Baltija yra maišyto - gėlo ir druskingo - vandens jūra. Lyginant su Pasaulio vandenynu, druskingumas čia maždaug tris kartus mažesnis. Mat siauri ir seklūs Danijos sąsiauriai riboja druskingo vandens patekimą į Baltijos jūrą, o įtekančios upės atneša daug gėlo vandens. Baltija- didžiausia pasaulyje vidinė jūra, kurios vanduo mažai druskingas. 

Baltijos baseinas yra nemažas (2 pav.). Į jūrą įteka keli šimtai upių, kurios per metus atplukdo beveik 500 km3 gėlo vandens. Dėl to Baltijos lygis maždaug 14 cm aukštesnis už Atlanto vandenyno lygį ir vandens perteklius sąsiauriais nuteka į Šiaurės jūrą. 

Gėlas vanduo mažesnio tankio negu druskingas. Tad Baltijos jūros paviršiuje kaupiasi gėlesnis, o gelmėse - druskingesnis vanduo. Druskingiausias (20-30%o) paviršinis vanduo yra Kategato sąsiauryje, kuris tiesiogiai jungiasi su Atlanto vandenynu. Vidinėse jūros dalyse vandens druskingumas mažesnis (3 pav.). Prie Lietuvos krantų tik 7-8%o. Druskingas vanduo iš Šiaurės jūros į Baltiją veržiasi priedugniu. Dalis jo maišosi su gėlesnių paviršiniu vandeniu (4 pav.). Baltijos jūroje yra virtinė įdubų, kurias skiria nedideli gūbriai. Kai Šiaurės jūroje siaučiančios audros ir uraganai per Danijos sąsiaurius į pirmąją įdubą prineša daug druskingo vandens, šis persilieja į tolimesnę. Praeina apie 30 metų, kol vanduo atsinaujina tolimiausioje įduboje. Taigi vandens mainai su Šiaurės jūra yra labai lėti.

Dėl ko vidutinis Baltijos druskingumas maždaug keturis kartus mažesnis už Pasaulio vandenyno druskingumą?
_________________________________________________________________________
Vandens temperatūra

Vandens temperatūra įvairiose Baltijos jūros dalyse gerokai skiriasi. Vasarą atviroje jūroje paviršinis vanduo sušyla iki 17-18 °C, o priekrantėje - iki 21-24 °C. Botnijos įlankoje retai būna šiltesnis kaip 13 °C. Žiemą paviršinio vandens temperatūra nukrinta iki 1-2 °C. Šiauriau esančiose Botnijos, Suomių ir Rygos įlankose druskingumas nedidelis, bangavimas mažesnis, todėl jos pasidengia ledu. Tai trukdo laivybai Rygos, Talino, Helsinkio, Sankt Peterburgo ir kituose šiauriniuose uostuose. Neišsiverčiama be ledlaužių. Seklumose vanduo greičiau atvėsta, todėl ypač šaltomis žiemomis siaura ledo juosta sukausto ir Lietuvos priekrantę.


__________________________________________________________________________
Baltija panaši į lėtai verčiamą dubenį

Vienas iš paskutinio apledėjimo centrų buvo Skandinavijos pusiasalyje. Manoma, kad jo viduryje, maždaug ties dabartine Botnijos įlanka, ledyno storis siekė daugiau kaip 3 km. Tokia jo storymė smarkiai įspaudė paviršių ir Žemės pluta šiame regione įlinko. Kai ledynas ištirpo ir apkrovos neliko, pluta pamažu ėmė tiestis, kilti į viršų. Toks procesas vadinamas izostaziniu kilimu. Baltijos jūros regione jis ypač intensyvus ten, kur ledyno storis buvo didžiausias -Botnijos įlankoje (9 mm per metus) ir laipsniškai mažėja tolstantnuobuvusio apledėjimo centro (7 pav.). Dėl izostazinio Žemės plutos kilimo iš vandens išniro šcherai, o krantas per tūkstančius metų kai kur iškilo į kelių šimtų metrų aukštį. Jei šie tempai išliks tokie pat, po 3000 metų Botnijos įlanka taps sausuma. Šiauriniai Baltijos krantai kyla, o pietiniai labai lėtai (apie 1 mm per metus) leidžiasi. Vanduo po truputį užkariauja sausumą, tiesa, ne taip sparčiai kaip Olandijoje, kur trečdalis šalies teritorijos jau yra žemiau jūros lygio.






_________________________________________________________________________
Baltijos jūros raida

Per paskutinį ledynmetį dabartinės Baltijos jūros vietoje plytėjo ledynas. Jūra pradėjo formuotis, kai jis ėmė trauktis. Jūrai susidaryti įtakos turėjo ne tik ledyno tirpimas, bet ir lėti Žemės plutos judesiai, Pasaulio vandenyno lygio svyravimai. Pagrindinės Baltijos jūros raidos stadijos nurodytos. Kiekvienoje vyravo vis kita moliuskųrūšis, prisitaikiusi prie tam tikrų aplinkos sąlygų: vandens temperatūros, druskingumo. Šie moliuskai vadinami indikatoriais (lot. indicator - rodytojas). Pagal jų išplitimą mokslininkai atkūrė Baltijos jūros raidą. Moliuskų vardais pavadinta dauguma jūros raidos stadijų. 

Baltijos jūros krantai labai įvairūs: vienur kranto linija lygi, kitur suskaidyta didelių ar mažų įlankų. Skirtumų galima pastebėti ne tik žemėlapyje, bet ir poilsiaujant pajūryje. Vienur driekiasi platūs smėlėti paplūdimiai, kitur-statūs skardžiai. Kodėl Baltijos krantai tokie nevienodi? Šiuos skirtumus lemia įvairios priežastys. Nuo Baltijos atsiradimo iki šių dienų jūros bangos ardo krantus, o nuardytą medžiagą srovės neša ir klosto kitose vietose. Tai vyksta nenutrūkstamai, todėl kranto linija nėra pastovus darinys - nuolat kinta. Be šių procesų, krantų formavimuisi įtakos turi ir kiti veiksniai: vėjo stiprumas bei kryptis, Žemės plutos judesiai, kranto uolienų sudėtis, kranto linijos kryptis.





Литва