Baltijos jūros ypatumai
■ Baltija yra palyginti sekli vidinė jūra.
■ Baltijos vanduo mažai druskingas, nes upės atplukdo daug gėlo vandens, o druskingo prietaka nedidelė.
■ Pietiniai jūros krantai lėtai leidžiasi, o šiauriniai kyla.
■ Baltijos jūra susidarė neseniai, bet jos raida sudėtinga.
__________________________________________________________________________
Baltijos jūros krantai
■ Jūros bangos ardo krantus, o nuardytą medžiagą neša ir klosto kitose vietose.
■ Iš bangų suklostyto smėlio prie Baltijos susiformavo nerijų.
■ Iš jūros bangų suplauto smėlio vėjas pakrantėse supustė nedidelių kopagūbrių, kuriuos žmonės vėliau dirbtinai paaukštino.
■ Bangos daugiau smėlio išplauna negu suklosto, todėl Lietuvos paplūdimiai siaurėja.
_________________________________________________________________________
Gamtos ištekliai Baltijos jūroje
■ Pietinėje Baltijos dalyje eksploatuojama naftos telkinių. Prognozuojama, kad jų yra ir Lietuvos IEZ.
■ Baltija - viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.
■ Turizmui ypač tinkamos pietų ir rytų pakrantės.
■ Anksčiau Baltijos jūroje intensyviai žvejota. Dabar įvesta įvairių apribojimų.
_________________________________________________________________________
Didžiausia Baltijos jūros lagūna
■ Kuršių marios susidarė, kai nerija nuo jūros atskyrė seklią įlanką.
■ Marių vanduo gėlas, nes Nemunas atplukdo daug vandens, o per siaurą Klaipėdos sąsiaurį druskingo priplūsta labai mažai.
■ Kuršių marios - vienas iš žuvįngiausių vandens telkimų Europoje.
■ Klaipėdos sąsiauryje įsikūręs vienintelis šalies jūrų uostas. Per marias eina vidaus vandenų laivybos linija Klalpėda- Kaunas.
__________________________________________________________________________
Požeminis vanduo
■ Požeminis vanduo maitina upes, ežerus, pelkes.
■ Tarpsluoksninis vanduo pasižymi spūdumu.
■ Kuo giliau slūgso požeminis vanduo, tuo aukštesnė jo temperatūra ir didesnė mineralizacija.
■ Geriamajam vandeniui ruošti geriausiai tinka gruntinis ir negiliai slūgsantis tarpsluoksninis vanduo.
_________________________________________________________________________
Upės - šalies mėlynosios arterijos
■ Didesnę Lietuvos teritorijos dalį apima Nemuno baseinas.
■ Aukštumų upėms būdingas didesnis, o žemumų - mažesnis nuolydis.
■ Skirtinguose Lietuvos regionuose upių nuotėkio režimas nevienodas.
■ Mūsų krašto upės dažniausiai patvinsta pavasarį, kai tirpsta sniegas.
■ Didžiausi Lietuvos tvenkiniai įrengti prie elektros jėgainių.
_________________________________________________________________________
Ežerų kraštas
■ Ežeringiausios Lietuvoje yra Baltijos aukštumos.
■ Dauguma mūsų šalies ežerų yra ledyninės kilmės.
■ Ežeruose klostosi dumblas, durpės, tad ilgainiui jie pelkėja ir užanka.
_________________________________________________________________________
Pelkių įvairovė ir reikšmė
■ Dauguma nedidelių mūsų krašto pelkių yra ežerinės kilmės, kitos susidarė užpelkėjus žemesnėms vietoms.
■ Pagal paviršiaus išgaubtumą, mitybą ir augaliją pelkės skirstomos į žemapelkes, tarpines pelkes ir aukštapelkes.
■ Iš nunykusių pelkių augalų formuojasi durpės. Storėjant jų sluoksniui, kinta augalija.
■ Durpės išgaunamos durpynuose ir naudojamos kurui bei dirvoms tręšti.
_________________________________________________________________________
Vandens naudojimas ir tarša
■ Daugiausia vandens Lietuvoje sunaudojama energetikos reikmėms.
■ Šalyje pakanka požeminio vandens išteklių geriamajam vandeniui ruošti.
■ Didesnė dalis nuotekų valoma mechaniškai ir biologiškai. Biogeninėmis medžiagomis vandens telkinius labiausiai teršia žemės ūkis, o sunkiaisiais metalais - pramonės įmonės.
