Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Baltijos jūra     Kuršių marios      Upės     Požeminiai vandenys      Ežerai     Pelkės      Trumpai  










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




VANDENYS

Baltijos jūros ypatumai 

■ Baltija yra palyginti sekli vidinė jūra. 
■ Baltijos vanduo mažai druskingas, nes upės atplukdo daug gėlo vandens, o druskingo prietaka nedidelė. 
■ Pietiniai jūros krantai lėtai leidžiasi, o šiauriniai kyla. 
■ Baltijos jūra susidarė neseniai, bet jos raida sudėtinga. 








__________________________________________________________________________
Baltijos jūros krantai 

■ Jūros bangos ardo krantus, o nuardytą medžiagą neša ir klosto kitose vietose. 
■ Iš bangų suklostyto smėlio prie Baltijos susiformavo nerijų. 
■ Iš jūros bangų suplauto smėlio vėjas pakrantėse supustė nedidelių kopagūbrių, kuriuos žmonės vėliau dirbtinai paaukštino. 
■ Bangos daugiau smėlio išplauna negu suklosto, todėl Lietuvos paplūdimiai siaurėja. 


_________________________________________________________________________
Gamtos ištekliai Baltijos jūroje 

■ Pietinėje Baltijos dalyje eksploatuojama naftos telkinių. Prognozuojama, kad jų yra ir Lietuvos IEZ. 
■ Baltija - viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. 
■ Turizmui ypač tinkamos pietų ir rytų pakrantės. 
■ Anksčiau Baltijos jūroje intensyviai žvejota. Dabar įvesta įvairių apribojimų. 

_________________________________________________________________________
Didžiausia Baltijos jūros lagūna 

■ Kuršių marios susidarė, kai nerija nuo jūros atskyrė seklią įlanką. 
■ Marių vanduo gėlas, nes Nemunas atplukdo daug vandens, o per siaurą Klaipėdos sąsiaurį druskingo priplūsta labai mažai. 
■ Kuršių marios - vienas iš žuvįngiausių vandens telkimų Europoje. 
■ Klaipėdos sąsiauryje įsikūręs vienintelis šalies jūrų uostas. Per marias eina vidaus vandenų laivybos linija Klalpėda- Kaunas. 

__________________________________________________________________________
Požeminis vanduo 

■ Požeminis vanduo maitina upes, ežerus, pelkes. 
■ Tarpsluoksninis vanduo pasižymi spūdumu. 
■ Kuo giliau slūgso požeminis vanduo, tuo aukštesnė jo temperatūra ir didesnė mineralizacija. 
■ Geriamajam vandeniui ruošti geriausiai tinka gruntinis ir negiliai slūgsantis tarpsluoksninis vanduo. 

_________________________________________________________________________
Upės - šalies mėlynosios arterijos 

■ Didesnę Lietuvos teritorijos dalį apima Nemuno baseinas. 
■ Aukštumų upėms būdingas didesnis, o žemumų - mažesnis nuolydis. 
■ Skirtinguose Lietuvos regionuose upių nuotėkio režimas nevienodas. 
■ Mūsų krašto upės dažniausiai patvinsta pavasarį, kai tirpsta sniegas. 
■ Didžiausi Lietuvos tvenkiniai įrengti prie elektros jėgainių. 

_________________________________________________________________________
Ežerų kraštas 

■ Ežeringiausios Lietuvoje yra Baltijos aukštumos. 
■ Dauguma mūsų šalies ežerų yra ledyninės kilmės. 
■ Ežeruose klostosi dumblas, durpės, tad ilgainiui jie pelkėja ir užanka. 


_________________________________________________________________________
Pelkių įvairovė ir reikšmė 

■ Dauguma nedidelių mūsų krašto pelkių yra ežerinės kilmės, kitos susidarė užpelkėjus žemesnėms vietoms. 
■ Pagal paviršiaus išgaubtumą, mitybą ir augaliją pelkės skirstomos į žemapelkes, tarpines pelkes ir aukštapelkes. 
■ Iš nunykusių pelkių augalų formuojasi durpės. Storėjant jų sluoksniui, kinta augalija.
■ Durpės išgaunamos durpynuose ir naudojamos kurui bei dirvoms tręšti. 

_________________________________________________________________________
Vandens naudojimas ir tarša 

■ Daugiausia vandens Lietuvoje sunaudojama energetikos reikmėms. 
■ Šalyje pakanka požeminio vandens išteklių geriamajam vandeniui ruošti. 
■ Didesnė dalis nuotekų valoma mechaniškai ir biologiškai. Biogeninėmis medžiagomis vandens telkinius labiausiai teršia žemės ūkis, o sunkiaisiais metalais - pramonės įmonės.





Литва