Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Trumpai  










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




ORAI IR KLIMATAS

Lietuvos klimatą lemia daugelis veiksnių, tačiau svarbiausi yra nuo geografinės platumos priklausanti Saulės spinduliuote ir vyraujanti vakarų oro masių pėrnaša.


Geografinė platuma ir Saulės energija 

Žemės paviršių pasiekiantis spindulinės energij os srautas vadinamas bendrąja Saulės spinduliuotė. Jis turi lemiamą įtaką temperatūros pasiskirstymui mūsų planetoje. Lietuva yra šiaurinėje vidutinių platumų dalyje. Dėl tokios geografinės padėties ji gauna maždaug dvigubai mažesnį Saulės spinduliuotės Saulės spinduiuotes kieki negu ties pusiauju. Tad vidutinė metų oro temperatūra šalyje yra žemesnė nei pasiskirstymas Uetuvos tentonjoje. atogrąžose, tačiau gerokai aukštesnė nei ašigalių srityse. 

Lietuva mažai ištęsta platuminė kryptimi ir Saulės spinduliuotės prietaka visoje teritorijoje palyginti vienoda. Pietinėje dalyje Saulės spinduliai krinta stačiau, todėl paviršius gauna kiek daugiau energijos. Truputį daugiau Saulės spinduliuotės ir pajūryje, nes čia daugiau saulėtų dienų. 

Vidutinėse platumose Saulės aukštis virš horizonto ir dienos ilgumas vasarą ir žiemą gana ženkliai skiriasi. Todėl energijos prietaka Lietuvoje skirtingais metų laikais nevienoda. Daugiausia Saulės spinduliuotės žemės paviršius gauna vasarą - apie 50% metų kiekio. Žiemą sumažėja Saulės spindulių kritimo kampas, sutrumpėja šviesusis paros metas, daug apsiniaukusių dienų, todėl paviršių pasiekia gerokai mažiau energijos - tik apie 5%. 

Dalis Saulės spinduliuotės sunaudojama vandeniui garinti. Lietuvoje vidutiniškai iškrinta apie 670 mm, o išgaruoja - 450 mm kritulių. Taigi jų iškrinta daugiau negu gali išgaruoti. Vandens perteklius kaupiasi ežeruose, pelkėse, požemyje, nuteka upėmis.


______________________________________________________________________________


Oro masių įtaka klimatui 

Oro temperatūra tam tikroje 
vietoje priklauso ne tik nuo Saulės spin- duliuotės, bet ir nuo oro masių cirkuliacijos. Jos juda ir perneša šiltesnį arba šaltesnį orą, kartu - ir drėgmę. 

Vidutinėse platumose oro masės daugiausia pernešamos iš vakarų į rytus, todėl Lietuvos klimatą smarkiai veikia Atlanto vandenynas. Šiltoji Šiaurės Atlanto srovė iš atogrąžų platumų atplukdo daug šilto vandens, tad šiaurės rytų Atlante anomaliai šilta. Čia formuojasi palyginti šiltos ir drėgnos jūrinės oro masės, kurios juda į rytus. Dėl šios priežasties vakarų ir vidurio Europoje, taigi ir Lietuvoje, klimatas palyginti švelnus: vasaros vėsios, žiemos nešaltos, visus metus iškrinta nemažai kritulių. Gana dažnai į mūsų šalies teritoriją įsiveržia ir žemyninių vidutinių platumų oro masių iš rytų Europos. Taigi Lietuvos klimatą veikia jūrinės ir žemyninės oro masės, tad jis įvardijamas kaip vidutinių platumų pereinamojo iš jūrinio į žemyninį tipo klimatas

Kadangi į šiaurę nuo Lietuvos nėra aukštų kalnų, j mūsų šalį dažnokai įsiveržia šaltų arktinių oro masių. Daug rečiau užklysta šiltų atogrąžų oro masių. Joms kelią užstoja Alpių ir Karpatų kalnai. Atslinkusios oro masės lemia skirtingus orus.  

 

Oro masė

Iš kur atslenka

Savybės, orai

Dažnis per metus

1.

Arktinė jūrinė

Iš Arkties vandenyno

Šalta. Žiemą atneša smarkių šalčių, sniego. Pavasarį ir rudenį lemia šalnas.

13%

2.

Arktinė žemyninė

Iš šiaurės rytų Europos

Sausa ir šalta. Atneša labai smarkių šalčių. Šalies teritoriją dažniausiai pasiekia žiemą.

5%

3.

Vidutinių platumų jūrinė

Iš šiaurės rytų Atlanto

Žiemą palyginti šilta ir drėgna. Lemia apsiniaukusius orus, sukelia atlydžių, atneša lietaus ir šlapdribos. Vasarą drėgna, tačiau palyginti vėsi. Atneša daug lietaus, neretai sukelia audrų.

42%

4.

Vidutinių platumų; žemyninė

Iš rytų Europos ir vakarų Azijos

Sausa. Žiemą atneša saulėtų orų ir šalčių, vasarą karštų, saulėtų orų be kritulių.

38%

 

Atogrąžų jūrinė

Iš vidurio Atlanto, Viduržemio jūros

Šilta ir drėgna. Žiemą sukelia staigių atšilimų.

 

6.

Atogrąžų žemyninė

Iš šiaurės Afrikos, pietvakarių Azijos

Karšia ir sausa. Vasarą atneša smarkių karščių, rudenį saulėtų, malonių ir šiltų orų („bobų vasara").

1,5%.



Kurie Lietuvos klimatą lemiantys veiksmai yra pagrindiniai?
Kokios oro masės labiausiai veikia Lietuvos klimatą?
_____________________________________________________________________________

 Lietuva-nedidelė valstybė, bet labiau viena nuo kitos nutolusiose vietovėse klimatas skiriasi. Šiuos skirtumus lemia atstumas nuo jūros, aukštis virš jūros lygio, reljefas, vyraujantys vėjai ir kiti veiksniai. 

Baltijos jūros ir Atlanto vandenyno poveikis 

Skysčių tankis mažesnis nei kietųjų kūnų. Tad jūros vandens tankis yra mažesnis už sausumos, be to, vanduo skaidrus, todėl Saulės šiluminė spinduliuote gali prasiskverbti į nemažą gylį. Jūros vanduo nuolat maišosi ir šiluminė energija iš įšilusių paviršinių sluoksnių nunešama į gilesnius. Dėl šių priežasči jūra lėčiau negu sausuma įšyla vasarąir ilgiau šilumą išlaiko žiemą, Baltijos jūra nėra didelė ir gili, todėl jos įtaka jaučiama gana siaurame, 50-100km, ruože. Gerokai labiau Lietuvos klimatą veikia Atlanto vandenynas. Virš jo susiformavusios jūrinės oro masės prasiskverbia toli į žemyną, žiemą nešdamos šilumą, o vasarą- vėsesniūs orus. Dėl to netoli jūros pavasarį ir vasaros pradžioje šiek tiek vėsiau, o žiemą - šilčiau.

 Iš pav. matyti, kaip žiemą jūra veikia šalies oro temperatūrą. Dėl šilumos pernašos iš Baltijos jūros ir Atlanto vandenyno vidutinė sausio temperatūra pajūryje siekia-1,5 °C. O rytinėje dalyje nukrinta žemiau nei -5 °C. Izotėrmės išsidėsto ne platuminė, o ilguminė kryptimi. Vasarą , kai jūros įtaka sumažėja, beveik visoje Lietuvoje oro temperatūra vienoda -apie 7°C. Skiriasi ir metų oro temperatūros amplitūdė . Pajūryje ji yra apie 19 °C, o rytų Lietuvoje-apie 22 °C. Šie duomenys rodo, kad Lietuvos pajūryje klimatas yra jūriškesnis (žiemos šiltesnės, mažesnė metų oro temperatūros amplitudė), o rytinėje dalyje-žemyniškesnis (žiemos šaltesnės, amplitudė didesnė). 

Kokia šiltosios Siaurės Atlanto srovės įtaka Europos ir mūsų krašto klimatui?
______________________________________________________________________________
Vietovės aukščio virš jūros lygio įtaka 

Jau žinai, jog, kylant į kalnus, oro temperatūra kas 100m krinta 0,5-0,6 °C. Lietuvoje nėra aukštų kalnų, tačiau temperatūra dėl nevienodo vietovės aukščio virš jūros lygio skiriasi.  

Iš  pav. matyti, kad liepos mėnesį Žemaičių aukštumoje vėsiau. Kiek mažesnė oro temperatūra ir rytų Lietuvoje, nors turėtų būti kitaip: rytuose klimatas žemyniškesnis, vasaros čia turėtų būti karštesnės. Priežastis labai paprasta: rytų Lietuva yra Baltijos aukštumose, kurių vidutinis  aukštis virš jūros lygio siekia beveik 200m. Tai visu šimtu metrų aukščiau nei vidurio Lietuva. 

Žiemą aukštumose taip pat šalčiau. Dėl šios priežasties čia anksčiau nei žemumose susidaro sniego danga, ji būna storesnė. Aukštumose ir ištirpsta vėliau.

Taigi aukštumose vėsesnės vasaros ir šaltesnės žiemos. Toks klimatas sudaro sąlygas plėtoti žiemos sporto šakas, turizmą. Aukštumose vėlyvesnės pavasario ir anksty vesnės rudens šalnos, todėl žemdirbiai vėliau pradeda sėją ir anksčiau turi nuimti derlių. 

Kurie duomenys įrodo, kad rytų Lietuvoje klimatas yra žemyniškesnis?

_______________________________________________________________________________
Reljefo ir vyraujančių vėjų įtaka 

Vyraujantys vakarų vėjai iš Atlanto gena drėgnas jūrines oro mases. Pirmoji jų sutikta kliūtis Lietuvos teritorijoje - Žemaičių aukštuma.
Kildamos jos šlaitais, oro masės vėsta, todėl didėja debesuotumas, susidaro kritulių. Priešingas procesas vyksta rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose. Oro masės leidžiasi pavėjiniais šlaitais ir šyla, tad mažėja debesų bei kritulių. Dėl šių priežasčių Žemaičių aukštumos priešvejiniuose šlaituose iškrinta daugiau kritulių (iki 850 mm), o pavėjiniuose - mažiau (apie 600 mm). Panašiai krituliai pasiskirsto ir Baltijos aukštumose. Jos labiau nutolusios nuo jūros, todėl kritulių čia mažiau nei Žemaičių aukštumoje.
Dėl tų pačių priežasčių jų sumažėja ir Sūduvos aukštumos pavėjiniuose šlaituose. 

Lietuvos vidurio žemumoje paviršius lygesnis, todėl krituliai čia pasiskirstę tolygiau. 

Vandens paviršius lygus, tad virš jūros judantys oro srautai nesutinka beveik jokio pasipriešinimo. Dėl šios priežasties stipriausi vėjai įsismarkauja jūrose ir vandenynuose. Vidutinėse platumose vyrauja vakarų vėjai, kurie nuo Baltijos jūros visu smarkumu užgriūna Lietuvos pakrantę. Vidutinis vėjo greitis per metus čia siekia 6 m/s. Sausumos paviršius nelygus: yra kalvų, upių slėnių, auga miškai. Šie nelygumai padidina oro srauto ir paviršiaus trintį - slopina vėją. Todėl vidinėse Lietuvos teritorijose vėjai silpnesni negu pajūryje. Silpniausi miškingoje, už Baltijos aukštumų „pasislėpusioje" Pietryčių lygumoje: metų vidurkis mažiau kaip 3 m/s. Taigi vėjuočiausia pajūryje, o tolstant nuo jūros, vėjuotumas laipsniškai mažėja. 

Vėjuotumas yra labai svarbus vėjo energetikos veiksnys. Vėjo jėgainėms statyti parenkamos vietos, kur vėjai stipriausi ir pučia daugiau dienų per metus. Tam labiausiai tinka Lietuvos pajūris. 

Esminiai klimato skirtumai Lietuvos teritorijoje 

Lietuvos pajūryje klimatas jūriškesnis, o rytinėje dalyje - žemyniškesnis. 
Aukštumose vasaros vėsesnės, o žiemos - šaltesnės. 
Aukštumų priešvėjiniuose šlaituose iškrinta daugiau kritulių, o pavėjiniuose - mažiau. 
Stipriausi vėjai prie jūros, o tolstant nuo jos, vėjuotumas laipsniškai mažėja. 

 Kodėl daugiausia kritulių iškrinta priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose?
______________________________________________________________________________

Kas yra mikroklimatas 

Jei vasarą buvai prie jūros, tikriausiai pajutai ryškiūs temperatūros skirtumus. Priepat jūros vėsu, pučia žvarbokas vėjelis. Kopose-pragariškas karštis, kurį vos įmanoma ištverti, vėjo beveik nėra. Toliau nuo kopų, pušų paūksmėje, vėl patenki į palaimingą vėsą. Toks dėl įvairių priežasčių nedidelėje teritorijoje susidarantis vietos klimatas vadinamas mikroklimatu. Lietuvoje skiriamas miesto, kalvoto reljefo, miško ir pakrantės mikroklimatas. 

Miesto mikroklimatas 

Statiniai, asfaltas sugeria daugiau Saulės šilumos ir ilgiau ją išlaiko. Silpnesni vė-jai mieste išblaško mažiau šilumos. Vasarą čia gali būti 3-5 °C šilčiau negu priemiesčio laukuose. Žiemą oro temperatūra mieste taip pat 1-2 °C aukštesnė. Mat veikiantys automobilių varikliai, degantis katilinėse kuras ir šildomi būstai j aplinką išskiria nemažai šilumos. Todėl dažnaiužmiestyje matyti sniego, o mieste jis nutirpęs. Ramiomis dienomis dėl ore esančių teršalų gali susidaryti smogas. 


_______________________________________________________________________________
Ciklonai anticiklonai 

Jau žinai, kad atmosferos slėgis mūsų planetoje nevienodas: skiriamos aukšto ir žemo slėgio juostos. Vidutinės platumos, j kurias patenka Lietuvos teritorija, yra žemo atmosferos slėgio juostoje. Ji nevienalytė: čia nuolat susidaro ir išnyksta žemesnio ar aukštesnio atmosferos slėgio sritys. 

Žemo atmosferos slėgio sritis yra ciklonas. Jame oras spiralė juda iš pakraščių į centrą. Sūkurio viduryje susiformuoja kylantis oro srautas, todėl čia atmosferos slėgis mažiausias. Kildamas oras vėsta, vandens garai kondensuojasi. Dėl to ciklonui būdingas didelis debesuotumas, krituliai. Šiaurės pusrutulyje oras ciklonuose sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o pietų pusrutulyje - priešinga kryptimi. 

Aukšto atmosferos slėgio sritis - anticiklonas. Jis susidaro ten, kur iš aukštesnių atmosferos sluoksnių leidžiasi oras. Leisdamasis jis šyla, todėl vandens garai nesikondensuoja, debesų mažai arba visai nesusidaro. Iš anticiklono centro oras spiralė juda į pakraščius: šiaurės pusrutulyje sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o pietų pusrutulyje -priešinga kryptimi. 


Ciklono „gyvenimas" 

Ciklonas puikiai matomas iš kosmoso: išduoda spiralė susukti debesys . Jo skersmuo gali siekti kelis tūkstančius kilometrų. Ciklono susidarymas ir raida - sudėtingas procesas . 

 

 Kaip keičiasi orai slenkant ciklonui per Lietuvą?
 
Anticiklonai 

Lietuvą lanko rečiau negu ciklonai, todėl turi mažiau Įtakos klimatui. Dauguma jų irgi atslenka iš vakarų, žiemą- iš šiaurės. Jei virš teritorijos stiprėja anticiklonas (kyla atmosferos slėgis), nusistovi giedri ir sausi orai. Dažniausiai pučia nestiprūs vėjai, kartais būna ir visiškas štilis. Tokie orai gali laikytis kelias dienas, savaites, nes anticiklonai mažiau judrūs už ciklonus. 

Vasarą ir žiemą, atslinkus anticiklonui, orai skiriasi. Vasaros dienomis, kai Saulė aukštai virš horizonto ir labai įkaitina žemės paviršių, oro temperatūra smarkiai pakyla. Naktį dirvos paviršius greit išspinduliuoja šilumą ir temperatūra staiga krinta. Dėl to kondensuojasi orė esantys vandens garai: susidaro rūkas, iškrinta rasa. Šie reiškiniai dažnesni antroje vasaros pusėje, kai naktys ilgesnės ir vėsesnės. Rūkas išsisklaido, o rasa išdžiūsta patekėjus Saulei ir pakilus oro temperatūrai.
Atslinkus anticiklonui pavasarį ir rudenį, giedromis naktimis būna šalnų: temperatūra dirvos paviršiuje ir ore nukrinta žemiau 0 °C. 

Kai rudenį į Europą nutįsta Azorų anticiklono gūbrys, į Lietuvą plūsteli atogrąžų oras. Nusistovi sausi ir šilti, rudeniui nebūdingi orai, vadinamoji „bobų vasara". Žmonės skuba nuimti derlių, grybauja, džiaugiasi paskutinėmis šiltomis dažniausiai vos keliomis dienomis. Žiemą dienos trumpos, Saulė mažai pakyla virš horizonto, todėl nedaug tešildo. Didelę dalį Saulės spinduliuotės atspindi baltas sniegas. Todėl, atslinkus anticiklonui, nusistovi sausi ir šalti orai. Ypač speiguotos būna giedros naktys, kai debesys nesulaiko paviršiaus spinduliuojamos šilumos. Krintant temperatūrai, oreesantys vandens garai virsta šerkšnu ar šarma .


 

Ciklonas

Anticiklonas

Atmosferos slėgis

Žemas

Aukštas

Oro judėjimas sūkuryje

Oras sukasi prieš laikrodžio ro­dyklę, iš pakraščių į sūkurio vi­durį ir kyla į viršų

Oras leidžiasi žemyn, sukasi pagal laikrodžio rodyklę iš vidurio  į pakraščius

Orai vasarą

Lietus, dulksna, vėsūs orai

Giedri, sausi ir karšti orai

Orai žiemą

Šlapdriba, sniegas, švelnūs orai

Giedri, sausi ir labai šalti orai

 



Литва