Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Ledyno kūriniai     Dabarties geologiniai procesai      Žemės gelmių turtai      Trumpai 










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




ŽEMĖS GELMIŲ TURTAI

Mūsų šalyje yra gerokai daugiau naudingųjų iškasenų (1 pav.).
Tik jos slypi gelmėse, po kvartero nuogulomis ir giliau. Lietuvoje rasta keliolika rūšių naudingųjų iškasenų, tačiau ne visos eksploatuojamos
(pranc. exploitation - naudojimas). Kasamas smėlis, žvyras, molis, klintis, dolomitas, durpės, išgaunama nafta (2 pav.). Prieš 15 metų šalyje buvo iškasama po 10-121 naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui. Dabar šis rodiklis sumažėjęs iki 3-41. 

 Panagrįnėk ir nurodyk, kokių naudingųjų iškasenų išgaunama Lietuvoje. 
_________________________________________________________________________
Nafta

Nafta - organinis junginys, sudarytas daugiausia iš angliavandenilių. Lietuvoje jos ilgai nepavyko rasti. Tik 1968 m. Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų, ištryško pirmasis juodojo aukso fontanas. Naftos Lietuvoje aptinkama 1850-2000m gylyje, daugiausia kambro sluoksniuose.
Dėl didelio slėgio iš gręžinio ji pati kyla ir ištrykšta. Kai po tam tikro eksploatavimo laiko nustoja trykšti, verslovėje įrengiama siurblių. Naftoje yra ištirpusių dujų, kurios išsiskiria jai iškilus į paviršių. Nedidelį dujų kiekį panaudoti ekonomiškai nenaudinga, todėl jos dažniausiai deginamos. 

Lietuvoje dabar eksploatuojama 10 naftos telkinių. Per metus išgaunama apie 0,4 mln. t vertingos žaliavos. Tai patenkina maždaug 5% šalies reikmių. Nuo 1990 m., kai prasidėjo pramoninė naftos gavyba, išgauta daugiau kaip 2,5 mln. tonų. Visą laiką augusi gavyba nuo 2002 m. ėmė mažėti (8 pav.). Priežastis - neieškoma naujų naftos sankaupų. Dabar išžvalgyti Lietuvos ištekliai sudaro tik 3 mln. t. Tokiais pat gavybos tempais jie būtų išnaudoti per aštuonerius metus. Mokslininkai prognozuoja, kad Lietuvos naftos atsargos sausumoje gali siekti 60 mln. t. Bet ją dar reikia rasti. Geologų akys krypsta j Baltijos jūrą. Lietuvos ekonominėje zonoje gali slūgsoti dar 40-80 mln. t naftos. Tai patvirtina Rusijos teritoriniuose vandenyse pradėtas eksploatuoti didelis telkinys D-6 (atsargos apie 22 mln. t). 

Paaiškink, kaip ieškoma naftos  ir eksploatuojami naftos telkiniai.
__________________________________________________________________________
Dolomitas

Arti žemės paviršiaus dolomito aptinkama tik šiaurės Lietuvoje. Tai palyginti minkšta, lengvai pjaustoma ar skaldoma nuosėdinė karbonatinė uoliena, nuo seno naudojama statyboms. Ir dabar šiaurės Lietuvos bažnyčių, malūnų, dvarų mūruose galima rasti tašytų dolomito blokų. Iš jo gaminama skalda keliams tiesti. Didžiausi devono periodo dolomito karjerai yra Petrašiūnuose ir Klovainiuose (Pakruojo raj.).
__________________________________________________________________________
Klintis

Iki 30 m storio permo periode susidariusios nuosėdinės karbonatinės uolienos klinties sluoksniai arčiausiai žemės paviršiaus slūgso šiaurės Lietuvoje, Akmenės rajone. Ypač didelis ir svarbus yra Karpėnų telkinys (atsargos apie 70 mln. t). Klintis jame išgaunama atviruoju būdu (11 pav.). Iš pradžių nukasamos ir išvežamos kvartero nuogulos. Tada klinties sluoksnis sprogdinamas ir kasamas ekska- vatoriais. Kadangi karjeras yra žemiau gruntinio vandens lygio, įrengta vandens surinkimo ir sausinimo sistema.

Klintis - pagrindinė cemento gamybos žaliava, todėl netoli Karpėnų karjero pastatyta „Akmenės cemento" gamykla (12 pav.). Permetus pagaminama apie 1 mln. tonų šios statybinės mėdžiagos. Cementui naudojama kokybiška klintis iš gilesnių sluoksnių. Paviršiuje slūgsantys prastesni klodai tinka dirvoms kalkinti skirtiems klintmilčiams gaminti.





Kodėl cemento gamykla pastatyta Akmenės rajone?

Paaiškink, kaip eksploatuojamas klinties karjeras? Kokią žalą kraštovaizdžiui daro karjerų eksploatavimas?
__________________________________________________________________________
Smėlis ir žvyras 


Smėlis yra nuosėdinė, iš smulkių nuolaužų (0,1-5 mm) sudaryta biri uoliena. 
Žvyras - irgi nuosėdinė uoliena, tik iš stambesnių nuolaužų. Joje yra apvalainų akmenukų (5-70 mm skersmens), smėlio. Lietuvoje išžvalgyta per 600 žvyro ir per 100 nemažų kvartero smėlio telkinių. Jų yra bemaž visoje šalyje.
 Žvyras naudojamas betonui gaminti, keliams tiesti. 

    Smėlis - keliams tiesti, statyboms, silikatinėms plytoms gaminti, todėl vadinamas statybiniu smėliu. 

Netoli Anykščių eksploatuojamas neogeno periode susidaręs kvarcinio smėlio telkinys (15 pav.). Baltas daugiau kaip 90% kvarco turi nti s smėlis - reta ir vertinga žaliava. Karjere iškastas smėlis gryninamas ir naudojamas langų stiklams, stiklo tarai, kineskopams gaminti.

Nurodyk, kam naudojama klintis, dolomitas, žvyras, smėlis ir molis. 
____________________________________________________________________
Kodėl nekasame aukso, geležies rūdos...?

Didesnė dalis Lietuvoje aptiktų naudingųjų iškasenų dėl įvairių priežasčių neeksploatuojama.

  • Neaiškus panaudojimas. Pagiriuose (Kauno raj., netoli Garliavos) 300 m gylyje slūgso sulfatinės uolienos - anhidrito sluoksmų. Parengtas gavybos šachtimu būdu projektas,tačiau kol neaiškus panaudojimas, neišgaunamą. Anhidritą galima būtų naudoti apdailos plokštėms, cementui, trąšoms ir sieros rūgščiai gaminti, o likusiose požeminėse ertmėse įrengti įvairių saugyklų. 
  • Per brangi gavyba. Mokslininkai nustatė, kad Tauragnų ir Dysnų žvyro telkiniuose gali būti iki 2.51 aukso. Tačiau labai maža jo koncentracija. Norint gauti 1 kg aukso, reikėtų išplauti 3000tonų žvyro. Taigi gavybos išlaidos pranoktų išgauto aukso vertę. 
  • Netoli Varėnos kristaliniame pamate (350 m gylyje) rasta gana kokybiškos geležies rūdos (geležingumas 47-62%). Norint ją išgauti, reikėtų kasti gilias šachtas, jas nusausinti,o tai labai brangiai kainuotų. Aplinkosaugos problemos. Jei šalia Marcinkoniųiš kristalinio pamato imtume išgauti granitą, būtų pažeista trapi Dzūkijos nacionalinio parko aplinka. Gipso telkinių šiaurės Lietuvoje taip pat negalima eksploatuoti dėl kasybos įtakos karstiniams procesams.
  • Pavojus žmonių sveikatai. Kai kurios kristalinio pama¬to uolienos radioaktyvios, todėl jų gavyba ir panaudo¬jimas gali pakenkti žmonių sveikatai. 
Surenkite diskusiją  „Kodėl Lietuvoje neeksploatuojamos kai kurios naudingosios iškasenos?"
__________________________________________________________________________ 
 
1. NAFTA – didžiausi telkiniai esantys Lietuvoje; Genčų ir Vilkyčių(Klaipėdos apskr.. – Kretingos raj.),Baltijos jūroje. 

2. MOLIS – telkinių yra visoje Lietuvoje. Didžiausi –Lapių(Kauno apskr.),Dysnos(Utenos apskr.), Tauragės(Tauragės apskr.). 

3. SMĖLIS – didžiausi telkiniai: Sandrupio(Alytaus apskr.), Nemakščių(Kauno apskr.). 

4. KVARCINIS SMĖLIS – kol kas rastas tik vienas telkinys netoli Anykščių(Utenos apskr.). 

5. ŽVYRAS – didžiausi jo telkiniai: Serapiniškių (Vilniaus apskr..), Rizgonių (Kauno apskr..), Kalnėnų (Tauragės apskr..). 

6. DURPĖS - Lietuvoje yra įvairaus ploto durpynų. Didžiausi durpynai – Didysis Tyrulis (Šiaulių apskr., Radviliškio raj.), Baltosios Vokės (Vilniaus apskr.., Vilniaus raj.), Rėkyvos (Šiaulių apskr.., Šiaulių raj.). 

7. GINTARAS – randamas Baltijos jūroje, Kuršių Marių dugne. 

8. GELEŽIES RŪDA – randama netoli Varėnos (Alytaus apskr.., Varėnos raj.). 

9. KLINTYS – didžiausi telkiniai Karpėnų (Šiaulių apskr.., Akmenės raj.), Menčių (Šiaulių apskr., Akmenės raj.). 

10. DOLOMITAS – Lietuvoje randami 6 telkiniai ir jų atsargos vertinamos maždaug 82,3mln.t. Didžiausi telkiniai – karjerai: Klovainių (Panevėžio apskr.., Pakruojo raj.), Petrašiūnų (Panevėžio apskr.., Pakruojo raj.). 

11. ANHIDRITAS – didžiausias telkinys – Pagirių (Kauno apskr.., Prienų raj.). 

12. OPOKA – žinomiausias telkinys Stoniškių (Klaipėdos apskr., Šilutės raj.).Šis opokos telkinys yra netoli Pagėgių. 

13. AKMENS DRUSKA – Klaipėdos ir Tauragės apskričių ribose (Klaipėdos, Šilalės r.). 

14. GINTARAS Tai organinės kilmės medžiaga, senovėje augusių pušų sukietėję sakai. Didžiausias pasaulyje gintaro telkinys Sembos pusiasalyje Kaliningrado srityje. Ties Jarntarnu negiliai slūgso gintaringieji sluoksniai. Čia kasmet iškasama keli šimtai tonų gintaro. Šiek tiek gintaro iškasama ir Lenkijoje, Vokietijoje. Jis renkamas visoje Baltijos pajūrio pakrantėje. Pavienių gintaro gabalėlių randama palei Nemuną, Strėvą ir Širvintą, Platelių, Lūksto, Vištyčio ežerų pakrantėse. Jo esama per 200 rūšių, kurios skiriasi spalva, atspalviu, randamų gabalų dydžiu. Iš gintaro gaminami papuošalai, suvenyrai, gintaro rūgštis, geros kokybės nagų lakas, be to, gintaras naudojamas medicinoje, elektrotechnikoje. Pastaraisiais metais gintaro rasta Kuršių Marių dugne, gilinant Klaipėdos laivų statybos prieigas. 2250 t. gintaro iškasta 1963 m. Palangoje, Tiškevičių dvare, atidarytas Gintaro muziejus.

Литва