Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Ledyno kūriniai     Dabarties geologiniai procesai      Žemės gelmių turtai      Trumpai 










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




LEDYNO KŪRINIAI

Ledynmečiai 

Kvartero periodo klimatas Žemėje buvo labai nepastovus. Maždaug prieš 600 tūkst. metų atvėso. Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje susidarė ledynų, tūkstančiams metų padengusių didelę teritoriją. Mokslininkų teigimu, kvartere buvo keli tokie apledėjimai,vadinamieji ledymnečiai. Tarp jų būta ir gana ilgų šiltesnių laikotarpių – tarpledynmečių, kai ledynai ištirpdavo. Mūsų šalies paviršių ledynai taip pat dengė kelis kartus. Paskutinis iš dabartinės Lietuvos teritorijos pasitraukė tikprieš 12 tūkst. metų. Tad gali būti, jog gyvename tarpledynmečiu. 






Iš ko sprendžiama, kad mes gyvename tarpledynmečiu?
_________________________________________________________________

Paskutinis apledėjimas

Maždaug prieš 100 tūkst. metų prasidėjo paskutinis ledynmetis. Šiaurės Europoje vidutinė metų temperatūra nukrito apie 8 °C, užšalo visas Arkties vandenynas, šiaurės Atlantas: Skandinavijos pusiasalyje, Grenlandijoje ir kitose poliarinėse sausumos srityse ėmė formuotis žemyniniai ledynai. Šios teritorijos vadinamos apledėjimo centrais. Dėl gausių kritulių ir neigiamos vidutinės metų oro temperatūros ledyno storis nuolat augo. Manoma, kad Skandinavijos apledėjimo centrė ledo danga siekė daugiau nei 3 km. Žemyniniuose ledynuose susikaupė didelis vandens kiekis, todėl maždaug šimtu metrų nukrito Pasaulio vandenyno lygis. 

Didelio slėgio veikiami apatiniai ledyno sluoksniai darėsi plastiški, dėl sunkio jėgos ledas iš apledėjimo centrų pamažu ėmė judėti į visas puses. Slinko lėtai, vos keliolika metrų per metus, bet per tūkstančius metų ledyno liežuviai nušliaužė toli į pietus. Ledas padengė didelę dalį Europos. Mūsų šalį ledynas pasiekė maždaug prieš 25 tūkst. metų. Jis 500-1500 m ledo sluoksniu padengė beveik visą dabartinės Lietuvos teritoriją. 
__________________________________________________________________________

Ledynas ardo ir perneša 
Žmones visada domino, iškur mūsų krašte atsirado akmenų. Dabar žinoma, kad juos atvilko ne velniai, kaip aiškinama padavimuose, o ledynas. Slėgis jo apačioje siekė tūkstančius tonų kvadratiniame metre. Toks galingas ledynas gremžė ir laužė kietas kristalinio pamato uolienas Šiaurės Europoje ir įšalusias tempė šimtus kilometrų. Kol uolienų gabalai „atkeliavo" iki Lietuvos, ledynas juos apzulino: nugludino aštrias briaunas, suapvalino. Tokie akmenys vadinami rieduliais . Jų paviršiuje ir dabar pastebima būdingų įbrėžimų, kurie susidarė ledynui įšalus akmenį velkant per kietą pagrindą. 

Pagal riedulių išsidėstymą mokslininkai nustato ledyno slinkimo kryptis, apledėjimo centrus. Akmenį sudarančios uolienos rodo jo „gimtinę". Dauguma riedulių į mūsų šalį „atkeliavo" iš dabartinės Suomijos ar Švedijos teritorijos, kai kurie net iš Baltijos jūros dugno . 

Kaip galima paaiškinti faktą, jog Lietuvoje randama riedulių iš Baltijos dugno?


Anksčiau Lietuvos laukuose ir miškuose būta daugiau riedulių. Ilgainiui mūsų protėviai nemažai jų surinko ir suguldė j pilių mūrus, namų pamatus. Dabar didžiausi ir įsimintiniausi paskelbti valstybės saugomais gamtos paminklais. Daugelį atskeltų kietų uolienų ledynas sutrupino, nugludino ir pavertė nedideliais apvalainais akmenukais - žvirgždu ir gargždu. Pakeliui jis gremžė ir trapesnes nuosėdines uolienas. Jas sutrynė dar smulkiau: į smėlį ir molį. Visą šią medžiagą, kuri vadinama morena, „ledo upė" nešė šimtus kilometrų.

Mūsų šalies reljefą daugiausia formavo ledynai. Ypač reikšmingas Lietuvos paviršiui paskutinis apledėjimas. Kelių šimtų metrų storio ledyno liežuviai atslinko iš šiaurės. Lyg galingi buldozeriai nugremžė ankstesnių ledynų sukrautas kalvas, užpylė upių slėnius. Iš pradžių ledo srautai judėjo natūraliais reljefo pažemėjimais dar labiau juos gilindami, o perkelis tūkstančius metų užklojo beveik visą dabartinės Lietuvos teritoriją. Atšliaužęs iki pietryčių Lietuvos ledynas sustojo. Riba, ties kuria kelis tūkstančius metų stovėjo, vadinama ilgesnio sustojimo riba. Dabar čia 
Baltijos aukštumos. 

__________________________________________________________________________

Baltijos aukštumos - ledyno statinys 

Sakydami „ledynas sustojo", nesame visai teisūs. Mūsų platumose nebuvo taip šalta kaip apledėjimo centre, tad ledas ėmė tirpti . Per metus jo atslinkdavo maždaug tiek, kiek ir ištirpdavo. Ledyno pakraštys sezoniškai pulsavo: vasarą kiek atsitraukdavo, o žiemą pasistūmėdavo į priekį.
 
Prie ledyno ilgesnio sustojimo ribos iš tirpstančio ledo „vadavosi" ir kaupėsi moreninės nuogulos: rieduliai, gargždas, žvirgždas, smėlis ir molis. Per šimtus metų iš jų susiklostė gana aukštas volo pavidalo darinys, vadinamoji galinė morena. Sis ledyno „kūrinys" tęsiasi nuo Danijos iki Baltosios jūros ir sutampa su paskutinio ledyno ilgesnio sustojimo pakraščiu.  Dabar jis vadinamas Baltijos aukštumomis. Lietuvos teritorijoje yra nedidelė šių aukštumų atkarpa, kuriąNemuno ir Neries slėniai suskaidė į tris aukštumas: Sūduvos, Dzūkų ir Aukštaičių. 

Lietuvos aukštumos dar vadinamos morėninėmis aukštumomis, nes jas sudaro moreninės nuogulos. Aukštumų reljefas labai raiškus: tai įvairių formų ir aukščio kalvos, gilūs tarpukalviai. Čia telkšo dauguma mūsų ežerų. Miškų likę nedaug, tik ten, kur kalvos aukščiausios, šlaitai stačiausi ir žemė netinkama dirbti. 

Pietryčių smėlingoji lyguma 
Pakilus oro temperatūrai, ledynas ėmė smarkiai tirpti. Nuo jo pakraščio į šalia plytinčią lygumą, nešdami žvirgždo, smėlio ir molio mišinį, kliokė tūkstančiai didesnių ir mažesnių upelių. Jie veikiausiai priminė purvo srautą. Lėkštoje, bet nuolaidžioje lygumoje vandens tėkmės greitis mažėjo, todėl čia sluoksnis po sluoksnio kaupėsi žvirgždas, smėlis - ledo tirpsmo vandens srautų nuogulos. Smūlkžemio daleles vanduo nešė toliau. Taip per šimtus metų susidarė Pietryčių smėlingoji lyguma. 
Pietryčių lygumoje veši didžiausios mūsų krašto girios, telkšo palyginti nemažai ežerų. Skurdžios smėlingos šių vietų dirvos nelabai tinka žemdirbystei. Dėl to miškai čia liko neiškirsti. 
 
Panagrinėk ir paaiškink, kaip susidarė Baltijos aukštumos ir Pietryčių smėlingoji lyguma. 
_________________________________________________________________________

Ledynas traukiasi 

Maždaug prieš 16 tūkst. metų klimatas atšilo. Ledynas ėmė smarkiai tirpti ir trauktis į šiaurę. Dar kelis kartus buvo sustojęs. Šias palyginti trumpo sustojimo vietas žymi nedidelės galinės morenos: Vilkijos, Linkuvos ir kiti morėniniai kalvagūbriai. 
Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių lygiu ir gana plonu (3-18 m) sluoksniu. Susidarė vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.

Kai kur ledo tirpsmo vanduo nenutekėj o, susikaupė prie ledyno pakraščio - susidarė prieledyniniai ežerai. Po vandeniu atsidūrė beveik visa dabartinė Suvalkija, Karšuva. Šimtus metųį šiuos ežerus ledo tirpsmo vanduo nešė smulkžemio daleles.
Iš jų susiformavo prieledyninių ežerų nuogulosmoliai. Kai vanduo nutekėjo, ežerų vietoje liko molingosios lygumos. 
Moreninėse ir molingosiose lygumose derlingiausios Lietuvos žemės, todė lmiškų mažai belikę, daugiausia dirbamųjų laukų. Ežerų čia labai nedaug. 



Kaip susidarė Lietuvos žemumos? Kodėl lygus jų paviršius? 

Medininkų aukštuma  

Iš visų Lietuvos aukštumų išsiskiria Medininkų aukštuma: kalvos čia stambios, šlaitai lėkštesni, slėniai platūs, beveik nėra ežerų. Mokslininkai nustatė, kad ši aukštumayra „sena". Susiformavo per prieš paskutinį apledėjimą-maždaug prieš 130 tūkst metų todėl ilgai buvo smarkiai veikiama dūlėjimo procesų. Atslinkus paskutiniam ledynui, šioje teritorijoje plytėjo tundra, žemės paviršių buvo sukaustęs daugiametis įšalas. Vasarą atšilęs viršutinis dirvos sluoksnis šliaužė šlaitu žemyn. Taip per ilgą laiką šlaitai tapo nuolaidesni. 

Kuo Medininkų aukštuma skiriasi nuo kitų Lietuvos aukštumų. Paaiškink, kodėl atsirado šių skirtumų. 
________________________________________________________________________

Dubakloniai 



Ozai 



Termokarstinės daubos 

________________________________________________________________________



Литва