Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Ledyno kūriniai     Dabarties geologiniai procesai      Žemės gelmių turtai      Trumpai   










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




GEOLOGIJA IR PAVIRŠIUS TRUMPAI

 Geologinė praeitis 


■ Lietuvoje kristalinis pamatas arčiausiai paviršiaus slūgso pietinėje, o giliausiai - vakarinėje dalyje. 
■ Lietuvos teritoriją ne kartą buvo apsėmusi jūra, iš kurios dugne suklostytų nuosėdų susidarė nuosėdinės uolienos. Storiausias jų sluoksnis yra vakarinėje šalies dalyje. 
■ Didesnę mūsų krašto paviršiaus teritoriją dengia kvartero periodo nuogulos, kurias suklostė ledynai. 
■ Negiliai slūgsančios uolienos tiriamos atodangose, o giliai esančios pasiekiamos giluminiais gręžiniais.

_________________________________________________________________________
Apledėjimai Lietuvoje 


■ Kvartero periode buvo keli ledynmečiai, o tarp jų - šiltesni laikotarpiai, vadinamieji tarpledynmečiai. 
■ Paskutinis ledynas j mūsų kraštą atslinko prieš 25 tūkst. metų, o pasitraukė maždaug prieš 12 tūkst. metų. Storu ledo sluoksniu jis dengė beveik visą dabartinės Lietuvos teritoriją. 
■ Slenkantis ledynas ardė paviršių, gremžė uolienas ir nešė jas tolyn. Minkštesnes sutrupino, kietesnes apzulino.






_________________________________________________________________
Ledynai - Lietuvos paviršiaus skulptoriai 


■ Paskutinis ledynas ties ilgesnio sustojimo riba suklostė galinę moreną - Baltijos  aukštumas. 
■ Netoli ledyno pakraščio srūvantys tirpsmo vandenys suformavo Pietryčių smėlingąją lygumą. 
■ Vidurio Lietuvoje lėtai tirpstantys ledo laukai suformavo moreninę lygumą, o prieledyninių ežerų vietoje susidarė molingosios lygumos. 
■ Lietuvoje skiriamos šešios didesnės aukštumos ir dvi didelės žemumos.


_________________________________________________________________________
Dabarties geologiniai procesai 


■ Be žmonių ūkinės veiklos, mūsų krašto paviršių dabar labiausiai keičia vandens ir vėjo erozija, nuošliaužos bei karstiniai reiškiniai. 
■ Vandens erozija sparčiausiai vyksta stačiuose, augalijos nesutvirtintuose šlaituose. 
■ Karstiniai procesai aktyvūs Biržų ir Pasvalio rajonuose, kur netoli paviršiaus slūgso tirpios uolienos. 
■ Pustomų kopų aptinkama pajūryje, o žemyninių vėjas nepusto, nes šios jau seniai apaugusios mišku.

_________________________________________________________________________
Žemės gelmių turtai


■ Lietuvoje kasamas smėlis, žvyras, molis, klintis, dolomitas, durpės, išgaunama naftos. 
■ Naftos aptinkama vakarų Lietuvoje beveik 2000 m gylyje. Ilgai didėjusi jos gavyba nuo 2002 m. ėmė mažėti. 
■ Klintis - pagrindinė cemento žaliava - atviruoju būdu kasama Akmenės rajone. 
■ Šalyje yra didelių statyboms tinkamo žvyro ir smėlio išteklių. Netoli Anykščių kasamas stiklui gaminti naudojamas kvarcinis smėlis.

Литва