Lietuvos valstybė     Geologija ir paviršius    Orai ir klimatas      Vandenys     Dirvožemiai ir organinis pasaulis     Gyventojai    Kultūra ir religija      Ūkis     Ekologija  

  Ledyno kūriniai     Dabarties geologiniai procesai      Žemės gelmių turtai      Trumpai   










Pagal R. Šalnos vadovėlį „Žemė“ ©



INFORMACIJA




GEOLOGIJA IR PAVIRŠIUS

Geologinis pjūvis 

Ištyrę gręžiniuose rastų uolienų sudėtį, amžių ir nustatę slūgsojimo gylį mokslininkai sudarė geologinį pjūvį. 

Lietuvos žemes gelmių sluoksniai yra trejopi

• Kvartero nuogulos 
• Ikikvarterinės nuosėdinės uolienos 
• Kristalinis pamatas. 

„Jauniausias" kvartero nuogulas
sudaro žvirgždas, gargždas, smėlis, molis. Jos dengia visą Lietuvos paviršių. Ploniausias šiųnuogulų sluoksnis šiaurės Lietuvoje (5-10 m), storiausias -Žemaičių aukštumoje (apie 300 m).

Ikikvarterinių nuosėdinių uolienų sluoksniai Lietuvos pajūryje - net iki 2000 m storio. Ši teritorija milijonus metų buvo apsemta ir čia susikaupė daug jūrinių nuosėdų. Pietų Lietuvoje nuosėdinių uolienų sluoksnis ploniausias (100-400 m), nes ši teritorija ilgiau buvo sausuma. Dauguma ikikvarterinių nuosėdinių uolienų yra jūrinės kilmės: klintis, mergelis, dolomitas, gipsas.  Storiausi jų sluoksniai susidarė paleozojuje ir mezozojuje. 

Lietuvos kristalinis pamatas susiformavo prekambre. Jį sudaro magminės ir metamorfinės uolienos: granitai, gneisai, skalūnai. Arčiausiai žemės paviršiaus kristalinis pamatas slūgso pietų Lietuvoje. Vakarų kryptimi jis eina gilyn, maždaug ties Klaipėda pasiekia didžiausią gylį, po Baltijos jūra ima kilti, o Skandinavijos pusiasalyje net išeina į paviršių.

Kaip kinta uolienų amžius nuo žemės paviršiaus iki kristalinio pamato ? Kurios Lietuvos uolienos „seniausios"? Kuriose erosė susidarė?

Pakomentuok, kaip kinta kristalinio pamato slūgsojimo gylis nuo Baltijos aukštumų iki Švedijos pakrantės. Paaiškink, kodėl skiriasi ikikvarterinių nuosėdinių uolienų sluoksnių storis rytų ir vakarų Lietuvoje.
__________________________________________________________________________

Lietuvos reljefo apžvalga 
Lietuva yra Rytų Europos lygumoje, šiaurės vakarinėje jos dalyje. Vidutinis šalies teritorijos aukštis virš jūros lygio apie 100 m. Pagrindinės reljefo formos yra žemumos ir aukštumos. 

Žemumos apima 60%, aukštumos - 40% ploto. Lietuvoje yra šešios didesnės aukštumos. Jos aiškiai matomos gamtiniame žemėlapyje. 




Mūsų šalyje yra dvi didelės žemumos. Pietryčių lyguma plyti 100-150 aukštyje, jos paviršius gana banguotas, todėl vadinama lyguma. 

Aukščiausios ir žemiausios vietos 

Aukščiausios Lietuvos kalvos yra aukštumose. Nė viena iš jų absoliučiu aukščiu virš jūros lygio neprilygsta kalno aukščiui, tačiau mūsų šalyje va¬dinamos kalnais. Aukščiausia Lietuvos vieta-Aukštojas kalnas (293,6 m) - yra Medininkų aukštumoje. Ši kalva nelabai išsiskirianti, nes jos santykinis aukštis, palyginti su aplinkinėmis kalvomis, nedidelis. Gerokai įspūdingiau atrodo aukščiausias Sūduvos aukštumoje Dunojaus kalnas arba Medvegalis ir Šatrija Žemaičių aukštumoje. 
Žemiausia Lietuvos vieta (1,3 m žemiau jūros lygio) yra Nemuno deltoje, Atmatos ir Skirvytės juosiamoje Rusnės saloje. 



Lietuvos reljefas 


Lietuvos teritorija išsidėsčiusi Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje. Lietuva yra stabilios Rytų Europos platformos dalis. Vidutinis paviršiaus aukštis yra 100 m.

• Pagrindinės reljefo formos: žemumos, aukštumos, lygumos.

• Beveik visą dabartinį paviršių suformavo kvartero paskutinio periodo apledėjimas (5.5.3). Ledyno pakraštyje susikaupė moreninių nuogulų: riedulių, žvyro, gargždo, smėlio. Susidarė kalvotosios moreninės ežeringosios aukštumos (pvz., Baltijos ir Žemaičių). Trumpalaikio ledyno stabtelėjimo vietose susidarė moreniniai kalvagūbriai (pvz., Linkuvos, Vilkijos).

• Tirpstant ledynui, susiformavo prieledyninės marios, kurių dugne nusėdę smėliai, moliai sudarė derlingas molingąsias lygumas, pvz., Karšuvos, Žiemgalos.

• Dideli tirpstančio ledyno vandens srautai Pietryčių Lietuvoje suklostė banguotą smėlingąją Pietryčių lygumą.

• Tirpstančio ledyno srautai suformavo plačius ir gilius dabartinių upių slėnius, daugumos ežerų dubenis.


Литва